Lietuvos aukštosiose mokyklose per pastaruosius dvejus akademinius metus studentų su negalia skaičius išaugo beveik dvigubai.
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) tyrimo duomenimis, šiais mokslo metais studijuoja apie 915 studentų su negalia. 2006-2007 akademiniais mokslo metais tokių studentų buvo apie 640, 2005-2006 akademiniais metais – apie 530.
Pasak LSS socialinės integracijos koordinatorės Rūtos Ruolytės, tokia tendencija nuteikia optimistiškai, tačiau reali situacija galėtų būti geresnė.
„Aukštosios mokyklos vis dar ne itin aktyviai įsisavina europines lėšas, kurios galėtų būti panaudotos žmonių su negalia integracijai. Trūksta kokybiškos informacijos sklaidos apie studijų prieinamumą neįgaliesiems, reikėtų stiprinti valdžios institucijų, aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų dialogą. Išsprendus visa tai, prielaidų formuotis atviresniam aukštajam mokslui Lietuvoje būtų daugiau”, – teigia R. Ruolytė.
Šių metų tyrime ženklesnis neįgaliųjų skaičiaus augimas, palyginus su kolegijomis, pastebėtas universitetuose. Daugiausia studentų su negalia studijuoja Vilniaus, Vilniaus pedagoginiame, Kauno technologijos universitetuose. Tarp kolegijų pirmauja Vilniaus verslo ir teisės kolegija, Šiaulių kolegija bei Kauno kolegija.
Didžioji dalis apklaustų universitetų (40 proc.) sąlygas studijuoti neįgaliesiems vertina vidutiniškai. Tarp apklaustų kolegijų ši dalis kiek didesnė (54 proc.).
LSS tyrimo duomenimis, sprendžiant studijų prieinamumo problemas žmonėms su negalia didžiausią dėmesį aukštosios mokyklos skiria fizinei aplinkai pritaikyti (40 proc.) Mažiau aukštųjų mokyklų nurodė vykdančios studentų su negalia poreikių analizę (15 proc.) ir teikiančios specialias paslaugas neįgaliesiems (11 proc.).
Tyrimo rezultatai parodė, kad pagrindinės aukštųjų mokyklų patiriamos problemos studijas pritaikant žmonėms su negalia yra finansinio pobūdžio (49 proc.).
Dalis aukštųjų mokyklų pasigenda informacijos, kaip reikėtų gerinti studijų sąlygas neįgaliesiems (28 proc.). Kvalifikacijos stygių kaip trukdį įvardino 5 proc. respondentų.
Tyrimo dalyvių nuomone, aukštojo mokslo prieinamumo neįgaliesiems gerinimu labiausiai rūpintis turėtų Švietimo ir mokslo ministerija (40 proc.). Už pačių aukštųjų mokyklų atsakomybę ir aktyvų veikimą šioje srityje pasisakė 28 proc. apklaustųjų, 23 proc. nurodė ir neįgaliųjų organizacijas.
LSS šalies aukštųjų mokyklų atvirumą neįgaliesiems tiria jau trečius metus iš eilės. Šiais metais į organizacijos parengtą klausimyną atsakė ir duomenis pateikė visos populiariausios šalies aukštosios mokyklos – 41 iš 51 oficialiai registruotos.