Burnytės bėdos

Baltos dėmelės, permatomos pūslytės, atsiradusios burnytėje, kartais gali
būti pavojingos. Kas sukelia burnos gleivinės uždegimus?

Konsultuoja pediatrė neurologė Rūta Maciulevičienė

Pienligė

Kaip atrodo?
Su burnytės gleivinės uždegimu, vadinamu „pienlige“ (nors su pienu ši liga
neturi nieko bendra), yra susidūrusi ne viena mama. Tai mielagrybio sukeltas
burnos gleivinės uždegimas, kuriuo dažniausiai serga naujagimiai ir kūdikiai.
Gali susirgti ir suaugusieji, jeigu nusilpęs imunitetas (pavyzdžiui, po sunkių
ligų, pavartojus antibiotikų). Sergantys diabetu mažyliai turi mažesnį atsparumą
mielagrybiams. Šis burnytės uždegimas nėra labai skausmingas, nesukelia didelio
streso ar diskomforto nei tėvams, nei kūdikiui. Apžiūrint burnytę ant
paraudusios gleivinės matyti nedidelės opelės su į varškę panašiomis apnašomis.
Gali atrodyti taip, lyg mažylis būtų ką tik atsirūgęs pienuku, tačiau
nukrapščius šias apnašas pažeistos burnytės gleivinės vietos gali nesmarkiai
kraujuoti.

Kaip užsikrečia?
Dažniausiai naujagimis pienlige užsikrečia per gimdymą. (Tačiau nebūtinai iškart
suserga, kartais ji atsiranda, jei kūdikis yra gydomas antibiotikais ir taip
pažeidžiama mikrofloros pusiausvyra). Moterys gana dažnai serga makšties
grybeliu, kuris gali gyventi makštyje kartais nesukeldamas ligos, o jei sukelia
ligą, atsiranda stiprus niežulys, nemalonus kvapas, varškinės išskyros iš
makšties ir skausmą šlapinantis. Paprastai mielagrybis suaktyvėja per nėštumą.
Jei besilaukianti moteris gydosi, ypač prieš gimdymą, galima šiek tiek sumažinti
tikimybę, kad užsikrės naujagimis. Tačiau daugelis mamyčių nejaučia jokių ligos
sukeltų nepatogumų ir nežino, kad gali užsikrėsti vaikiukas.

Kaip padėti?
Kūdikį reikia nunešti pas gydytoją, kuris skirs vaistų. Paprastai pienligė yra
lengvai išgydoma.

Enterovirusinis stomatitas

Kaip atrodo?
Burnytės uždegimus gali paskatinti keletas virusų. Vieni jų – enterovirusai. Šie
burnytės gleivinės uždegimai paprastai pasitaiko vasarą ir rudenį. Jais susirgęs
vaikutis gali viduriuoti, karščiuoti, sloguoti, skųstis gerklytės skausmu, o
burnytėje atsiranda pūslyčių. Kai kurios enterovirusinės ligos yra skirstomos į
atskiras ligas. Tai gali būti B grupės viruso sukeltas vadinamasis plaštakų,
pėdų ir burnos sindromas. Jam paprastai būdingi paraudimai burnytės gleivinėje,
vėliau pūslelės. Joms trūkus atsiranda žaizdelių. Kai šios sugyja, nelieka rando.
Persirgęs šiuo stomatitu mažylis įgyja tam tikrą imunitetą, kuris nėra
ilgalaikis. Taigi vaikutis gali ir vėl susirgti.

Kaip užsikrečia?
Šie virusai pažeidžia žarnyną, išsiskiria su išmatomis ir mažylis užsikrečia per
jomis užterštas savo rankytes, liesdamas užkrėstus daiktus.

Kaip padėti?
Praeina savaime per 3–5 dienas. Galima tepti, pavyzdžiui, „Dentinox“ ar kitu
tepalu, kuris padeda dygti dantukams, o sudėtyje yra lidokaino (vietinis
nuskausminimas). Jeigu bendra būklė bloga, vaikutį būtina parodyti gydytojui.

Herpio viruso sukelti uždegimai

Kaip atrodo?
Herpio virusų sukeltais stomatitais mažylis serga gana sunkiai. Jam gali pakilti
temperatūra iki 40 laipsnių, burnytėje atsiranda nepaprastai skausmingų
žaizdelių, gleivinė patinsta, išopėja ir kraujuoja vos prisilietus.
Karščiuojantis ir kenčiantis didžiulį skausmą vaikutis gali atsisakyti valgyti,
gerti ir taip netekti daug skysčių. Todėl kartais nusilpusiam organizmui
prireikia net lašelinių. Liga trunka 5–7 dienas. Pirmos dvi paros gali būti ypač
sunkios. Šio viruso sukeltu burnytės uždegimu mažieji dažniausiai perserga iki 2
m. O iki 5 m. įgyja imunitetą visi mažyliai, net ir tie, kurie niekada nėra juo
sirgę. Šie jau nebus šio viruso platintojai.

Kaip užsikrečia?
Vaikutis gali užsikrėsti nuo savo tėvų, jeigu šie serga pasikartojančia lūpų
pūsleline ir yra viruso platintojai. (Po kiekvieno gripo, peršalus, nusilpus
organizmui ar didesnio streso jiems prasideda pūslelinė). Herpio virusu mažylis
gali užsikrėsti tiesiogiai, pavyzdžiui, bučiuojantis ,arba per seilėmis
užterštus daiktus. Vieni virusai skiriasi su seilėmis, o kiti – dar ir su
išmatomis.

Kaip padėti?
Šie stomatitai gydomi preparatais nuo virusų ir „simptominiais“ vaistais, tai
yra tokiais, kurie mažina temperatūrą, turi vietinio poveikio nuskausminimą.
Jeigu vaikutis serga sunkiai ir netenka daug skysčių, reikia lašelinės.

Kiti uždegimai

Besikartojantis burnytės uždegimas
Besikartojantis opinis stomatitas, kitaip dar vadinamas burnos afroze, nėra
virusinė liga. Ją sukelia įvairūs mitybos sutrikimai, pavyzdžiui, kai trūksta B
grupės vitaminų, folio rūgšties, cinko, geležies. O kartais prasideda dėl
jautrumo kai kuriems produktams. Kartais ši liga gali prasidėti dėl streso ar
burnytės traumos. Specialaus gydymo nereikia. Vaikučio burnytę galima patepti
tepaliukais, padedančiais dygti dantukams. Mat šie tepaliukai šalina skausmą.
Tačiau svarbiausia surasti priežastį ir ją gydyti.

Pavojingi uždegimai
Kai kurios stiprios alerginės reakcijos (pavyzdžiui, vaistams) gali prasidėti
burnytės pūsleline. Pati sunkiausia tai Steven–Johonsono sindromas. Ši liga
labai pavojinga, nes net ir šiais laikais mirtingumas siekia apie 10 proc.
Gydymas taip pat labai sunkus, vaikutis dažnai guldomas į reanimacijos skyrių.
Todėl, pamačius, kad vaikučio burnytėje atsirado pūslyčių, kurios ima plisti ir
ant odos, negalima numoti ranka. Taip gali prasidėti ir vėjaraupiai, tačiau tik
gydytojas gali nustatyti, ar tai tikrai jie, ar kokia nors kita liga.

Svarbu
Jei burnytėje atsiranda pūslyčių, jau antrą parą vaikutį parodykite gydytojui,
nes jei tai kokia nors sunki liga, būtina kuo skubiau skirti stiprių vaistų.
Pirmas dvi paras pradėtas gydymas yra pats efektyviausias.

Tiesa ar mitas?
Kartais iš močiučių galima išgirsti, kad stomatitas – „purvinų vaikų“ liga. Bet
yra ne visai taip. Jeigu laikysimės higienos ir dažnai plausime mažyliui rankas,
mažesnė tikimybė, kad susirgs enterovirusų sukeltais stomatitais. Tačiau
apskritai virusai labai greitai plinta ir ne visada higiena apsaugo nuo ligos.
Kartais jų protrūkių pasitaiko darželiuose ar mokyklose.

Mamos patirtis
Pasakoja 1 m. 10 mėn. Monikos mama Laura:
„Vieną dieną pastebėjau, kad ant Monikos lūpų atsirado mažų pūslyčių, o kitą
dieną pamačiau, kad ir liežuvis nusėtas baltomis dėmelėmis. Pirmoji mintis ir
buvo, kad tai stomatitas, nes buvau apie tai skaičiusi. Dukrytei pakilo
temperatūra, bet labai aukšta nebuvo. Kai kitą dieną nuėjome pas gydytoją, ši
patvirtino, kad tai stomatitas. Atkreipė mūsų dėmesį, kad iš burnytės sklinda
šiai ligai būdingas kvapas. Netrukus ant liežuvio atsirado nedidelių
kraujuojančių pūslyčių. Monika buvo labai nerami, visiškai nieko nevalgė.
Bandžiau duoti košės, atsisakė, šiek tiek paragaudavo varškytės, bet į burnytę
paėmusi kitokio maisto labai verkdavo. Kelis kartus pabandžiusi net ir krūties
atsisakė, matyt, labai skaudėjo čiulpiant. Taip keturias penkias dienas buvo
nevalgiusi. Arbatos gerdavo, todėl gydytoja ramino, kad nieko bloga nenutiks,
svarbu, kad geria skysčių. Girdžiau gydytojos skirtus vaistus labai atsargiai,
tik šiek tiek jų pasėmusi šaukšteliu. Jie labai lipnūs ir jeigu vaikutis išgertų
per daug, gali net uždusti. Trečią dieną Monika jau geriau jautėsi, pamažu ėmė
mažėti pūslelių. Gydėme ją maždaug savaitę. Kol sirgo, labai blogai miegojo
naktimis – vartėsi, blaškėsi, verkė. Greičiausiai dėl to, kad pūslelės trūkinėjo,
kraujavo, jas skaudėjo. Pasveikusi nebeprašė krūties, matyt, per tą laiką
pamiršto mamos pieno skonį.“