Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta Cukrinio diabeto kontrolės 2009–2011 m. programa. Užtikrinant 2006–2007 m. programos tęstinumą, kuriama daugiadalykė priežiūros sistema, atitinkanti Lietuvos sąlygas ir tarptautinius standartus. Numatoma daugiau dėmesio skirti pirminei angliavandenių apykaitos sutrikimų rizikos ir diabeto profilaktikai, ankstyvajai diagnostikai. Gerinant sergančiųjų cukriniu diabetu kontrolę, atitolinamas komplikacijų atsiradimas, tobulinamas gydymas, išsaugomas pacientų darbingumas ir gyvenimo kokybė.
Cukrinio diabeto kontrolės 2009–2011 m. programos tikslas – formuoti sveiką Lietuvos visuomenę, mažinti rizikos sveikatai veiksnių įtaką, gerinti sergančiųjų cukriniu diabetu diagnozavimą laiku ir vykdyti šio susirgimo komplikacijų atsiradimo bei progresavimo profilaktiką. Taip pat siekiama tobulinti sergančiųjų cukriniu diabetu priežiūros sistemą. Šviečiant visuomenę, būtina akcentuoti sveiko gyvenimo būdą.
Cukrinis diabetas (CD) – tai liga, sukeliama absoliutaus ar santykinio insulino trūkumo, dėl ko sutrinka medžiagų, pirmiausiai angliavandenių, apykaita. Skiriami du susirgimo tipai. 1 tipui būdingas absoliutus insulino trūkumas. Kad ligonis išgyventų, būtinos insulino injekcijos. 2 tipui būdingas santykinis insulino trūkumas. Tai reiškia, kad žmogaus kasa gamina insuliną, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jo veikimo nepakanka.
Praktines problemas galima sėkmingai spręsti tik įvertinus epidemiologinę sergamumo CD situaciją ir šios ligos kontrolės būtinybės apimtis. Mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje, sergančiųjų 2 tipo CD skaičius sparčiai auga, įgaudamas epidemijos pobūdį. Epidemiologiniais tyrimais įrodyta, kad dabar Lietuvoje 2 tipo CD serga 5 proc. visų 35–65 metų amžiaus gyventojų. 1 tipo CD diabetas diagnozuojamas gerai. 2 tipo CD pasireiškia palaipsniui, be ryškių simptomų, todėl aktyviai neieškant CD diagnozė nustatoma pavėluotai, praėjus vidutiniškai 6–9 m. nuo susirgimo pradžios, jau atsiradus brangaus gydymo reikalaujančioms komplikacijoms. Lietuvoje CD iki šiol nustatomas tik apie 30 proc. visų sergančiųjų. Vakarų Europos šalyse šis skaičius siekia 50 proc.
Cukrinio diabeto kontrolės programą vykdo pirminėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys šeimos gydytojai ir bendruomenės slaugytojai. Taip pat – antrinio ir tretinio lygių įstaigų gydytojai endokrinologai, vaikų endokrinologai, slaugytojai diabetologai. Programa vykdoma Kauno medicinos universiteto (KMU) Endokrinologijos instituto darbuotojų KMU klinikų Endokrinologijos klinikoje, Vilniaus universiteto (VU) Santariškių klinikų Endokrinologijos centre, KMU bei VU Perinatologijos centruose, Lietuvos diabeto asociacijoje ir kitose įstaigose.
Tikimasi, kad, įgyvendinus šią programą, gerės šalies gyventojų sveikata, sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų kompetencija. Įvedus ankstyvosios diagnostikos sistemą daugiau sergančiųjų bus išaiškinta iki komplikacijų atsiradimo, mažės sergamumas ir mirtingumas.
SAM info