Manoma, kad cukriniu diabetu serga mažiausiai 5 proc. gyventojų. Tai iš tiesų gana dažna liga, kuri pacientams sukelia ne tik sveikatos ir socialinių problemų, bet yra ir gana didelė farmakoekonominė našta visam pasauliui. Kas yra cukrinis diabetas? Kaip jis gydomas? Kuo svarbi dieta? Kokie vaistai dažniausiai vartojami? Pakalbėkime apie šią dažnai pasitaikančią lėtinę ligą plačiau.
Kas yra cukrinis diabetas?
Cukrinis diabetas – tai lėtinė liga, išsivystanti dėl angliavandenių apykaitos sutrikimų. Jo metu fiksuojamas ryškus gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas. Šis reiškinys vadinamas hiperglikemija. Cukrinis diabetas pavojingas ir tuo, kad jo metu gali išsivystyti pavojingų gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimo epizodų. Tai vadinama hipoglikemija. Dėl nuolatinio gliukozės trūkumo ląstelėse ir jos išskyrimo su šlapimu atsiranda ir kitų maistinių medžiagų apykaitos sutrikimų. Sutrinka ne tik riebalų ir baltymų, bet ir vandens bei elektrolitų apykaita. Tai kenkia smulkiosioms ir stambiosioms kraujagyslėms, įvairiems audiniams ir organams.
Kokie cukrinio diabeto simptomai?
Šios ligos simptomai priklauso nuo cukrinio diabeto tipo, tačiau didžioji dalis jų panašūs ir I tipo, ir II tipo cukrinio diabeto atvejais.
I tipo cukrinis diabetas išsiskiria tuo, kad jis gana ūmus. Būdingas ryškus silpnumas ir didelis nuovargis, gana staigus kūno masės mažėjimas, padažnėjęs ir pagausėjęs šlapinimasis. Taip pat kamuoja gana intensyvus troškulys, pykinimas, o iš burnos sklinda būdingas acetono kvapas. Jei liga nepastebima laiku, ji gali komplikuotis diabetine koma. Ši pavojinga būklė gali būti ir mirtina, ypač jei laiku nesuteikiama pagalba.
II tipo cukrinis diabetas išsiskiria tuo, kad jo pradžia dažniausiai nepastebima. Jis gali vystytis metų metus be jokių simptomų. Vėliau atsiranda troškulys, odos niežulys, dažnas šlapinimasis, silpnumas, varginantis ir sunkiai paaiškinimas alkis. Negydoma liga progresuoja toliau ir apie save jau gali pranešti pačiomis įvairiausiomis komplikacijomis, pavyzdžiui, hipoglikemine koma. Tai pavojinga būklė, kurios metu atsiranda neramumas, irzlumas, šatlkrėtis, prakaito pylimas, drebulys, jaučiamas širdies plakimas. Jei nesuteikiama pagalba, gali prasidėti traukuliai, sutrikti ar dingti sąmonė. Vis dėlto dažniau pasitaiko jau vėlyvosiomis vadinamų komplikacijų, tokių kaip miokardo infarktas, galvos smegenų insultas, galūnių gangrena. Šie sutrikimai atsiranda pažeidus stambiąsias kraujagysles. Dėl smulkiųjų kraujagyslių pažeidimo gali išsivystyti inkstų, regos, galūnių jutimo ir kt. komplikacijų. Liga neretai pastebima jau turint vienokių ar kitokių dėl jos atsiradusių sveikatos sutrikimų.
Kaip gydomas cukrinis diabetas?
Cukrinio diabeto gydymo metodai gali būti skirstomi į medikamentinį ir nemedikamentinį gydymą.
Nemedikamentinis gydymas paremtas specialia dieta ir adekvačiu fiziniu krūviu, paciento ir jo artimųjų mokymu. Žinios apie ligą labai svarbios, nes jos padeda su ja sėkmingiau kovoti ir išvengti sunkių komplikacijų, kurios gali būti ir mirtinos.
Rekomenduojama valgyti kuo mažiau cukraus ir cukraus turinčių produktų. Cukrų reikia keisti saldikliais, tačiau jais piktnaudžiauti taip pat negalima.
Rekomenduojama riebius patiekalus pakeisti liesesniais, rafinuotus produktus – nerafinuotais, o riebius šviežio pieno produktus – liesais rauginto pieno gaminiais. Taigi baltųjų miltų kepinius derėtų keisti pilno grūdo gaminiais, saldžią grietinėlę – liesa varške ar kefyru.
Patariama gerti pakankamai vandens, atsisakyti alkoholio ir rūkymo bei riboti druskos kiekį.
Cukriniu diabetu sergantys asmenys turėtų valgyti daugiau daržovių, tačiau yra ir tokių daržovių, kurios jiems ne itin rekomenduojamos. Tarkime, jei reikėtų rinktis tarp bulvių ir pomidorų, tai pomidorai būtų kur kas tinkamesni.
Mitybos rekomendacijos suteikiamos individualiai, tačiau pats pacientas turi norėti „susigyventi“ su savo liga. Tinkama mityba gali padėti išvengti aklumo, galvos smegenų insulto ar inkstų nepakankamumo, tad atkreipti dėmesį į maisto produktų etiketes tikrai verta. Mityba turi būti derinama su adekvačia fizine veikla. Prieš sportą rekomenduojama bent kiek sočiau pavalgyti, kad fizinė veikla neišprovokuotų hipoglikemijos. Be to, cukriniu diabetu sergantiems asmenims rekomenduojama valgyti dažniau, bet po mažiau. Per dieną galima valgyti net 6 kartus nedidelėmis porcijomis, nes tokia mityba padeda palaikyti stabilų gliukozės kiekį kraujyje. Taip pat kasdien reikėtų valgyti tuo pačiu metu.
Koks vaistas dažniausiai vartojamas II tipo cukriniam diabetui gydyti?
I tipo cukrinio diabeto gydyme svarbiausią vaidmenį vaidina būtent insulino preparatai. II tipo cukrinio diabeto gydyme labai svarbią vietą užima per burną vartojami antidiabetiniai vaistiniai preparatai. Šiandien geriamųjų vaistų pasirinkimas itin didelis, tačiau savo populiarumo pozicijų neapleidžia būtent metforminas ir įvairios jo „variacijos“. Jis buvo sukurtas dar praėjusiame amžiuje, tačiau išlieka vienu žinomiausių ir plačiausiai vartojamų vaistinių preparatų, skirtų II tipo cukriniam diabetui gydyti. Pasirodo, kad jis turi ne vieną naudingą poveikį. Jau yra ir tokių vaistinių preparatų, kurie suteikia galimybę per parą suvartoti vos vieną tabletę, nes pailginto atpalaidavimo tabletėse esanti ypatinga matrica veikliąją medžiagą atpalaiduoja palaipsniui. Toks vartojimo režimas pacientui daug patogesnis, be to, didėja tikimybė, kad jis vaistinį preparatą išgers kasdien (nepraleisdamas dozių). Mat vaistinių preparato vartojimo režimas cukriniu diabetu sergantiems asmenims itin svarbus. Taip pat mažėja nepageidaujamo poveikio virškinimo traktui tikimybė. Geriamieji vaistai gali būti derinami su insulino preparatais, jei jų poveikis nepakankamas ar jau yra tam tikrų komplikacijų.