Džiugina tai, kad tėvai vis dažniau rūpinasi savo vaikų sveikata, net ir tais atvejais, kai tiesioginės žalos nejaučiama. Vienas iš tokių atvejų – ortodontija, arba paprasčiau – dantų tiesinimas. Kaip suprasti, kada vaikui jau reikia tokių procedūrų, ką pasirinkti, kaip išvengti problemų – į šiuos ir daugelį kitų klausimų atsako Kauno medicinos universiteto Ortodontijos klinikos lektorius med.dr. Arūnas Vasiliauskas.

Kokio amžiaus vaiką reikia vesti pasitikrinti?

Tinkamiausias laikas atvesti vaiką pas ortodontą yra ankstyvojo mišriojo sąkandžio laikotarpis, prasidedantis išdygus pirmajam nuolatiniam dančiui. Maždaug aštuntaisiais gyvenimo metais paprastai jau būna išdygę visi keturi viršutiniai nuolatiniai kandžiai. Burnoje jau esant ir pieniniams, ir nuolatiniams dantims, per trumpą laiką vyksta dideli dantų lankų bei pačių žandikaulių pokyčiai. Šiuo laikotarpiu didelę įtaką idealiam nuolatinių dantų sąkandžio formavimuisi turi nuolatinių dantų dygimo eiliškumas ir laikas, todėl kartais, taikant ir paprastas priemones, galima pasiekti gerų rezultatų.

Kokios yra dažniausios ortodontinės problemos?

Dažniausiai pasitaikančios ortodontinės problemos yra dantų padėties anomalijos – t.y. kreivi, susigrūdę dantys dėl vietos stokos dantų lanke, taip pat sąkandžio anomalijos, atsirandančios dėl netaisyklingo žandikaulių augimo ar žalingų burnos įpročių, trukdančių vaiko veidui ir dantims vystytis. Pirminės ortodontinių anomalijų priežastys yra įprotis kvėpuoti pro burną, neteisinga liežuvio padėtis, neteisingas rijimo tipas ar padidėjęs smakro (lūpų) raumenų aktyvumas. Šie įpročiai sukelia žandikaulių vystymosi ir dantų padėties pakitimus. Išdygus visiems nuolatiniams dantims, neteisingą žandikaulių ir veido augimą koreguoti yra sunkiau.

Kokie yra šių problemų sprendimo būdai?

Paprastai gydymą yra geriau pradėti anksčiau, koreguojant priežastis, sukėlusias problemą. Ortodontiniam gydymui skirti aparatai būna nuimami (įvairios konstrukcijos ortodontinės plokštelės) arba nenuimami (įvairios breketų sistemos). Gydymo metu, atsižvelgiant įkeliamus tikslus, ortodontinių aparatų konstrukcijos derinamos tarpusavyje, taip pat dažnai reikalingas įvairių sričių odontologijos specialistų glaudus bendradarbiavimas optimaliam gydymo rezultatui pasiekti.

Kaip geriausiai nuspręsti, kokį aparatą pasirinkti?

Populiariausia ir dažniausiai vaikams taikoma gydymo priemonė – ortodontinė plokštelė. Gydymo sėkmę daugiausia lemia vaiko ir gydytojo bendradarbiavimas. Tačiau ortodontinėmis plokštelėmis galima koreguoti tik nedidelio laipsnio dantų padėties ir sąkandžio nukrypimus. Gydant sąkandžio ar dantų padėties anomalijas breketų sistema, svarbu labai gerai valyti dantis, nepatartina kąsti kieto maisto, kad kandant ar kramtant breketai ar jų sistemos dalys neišlinktų ir neatšoktų nuo dantų.

Kaip ilgai reikia nešioti vieną ar kitą priemonę ir kokiame amžiuje?

Bendras gydymo kursas gali trukti nuo 1 iki 2,5 metų ir ilgiau. Tai priklauso nuo ortodontinės anomalijos sunkumo bei paciento amžiaus. Gydymo būdo pasirinkimą lemia ne paciento amžius, o klinikinė būklė. Amžius turi įtakos tik gydymo rezultato stabilumui ir retencinio laikotarpio trukmei.

Ką reikia žinoti vaikui ir tėvams apie visų šių ortodontinių priemonių naudojimą?

Tėveliai turėtų rūpintis, kad vaikas laikytųsi gydytojo nurodymų ir naudotųsi plokštele, nepraleistų apsilankymų pas gydytoją, ypač tada, kai dar pats nesuvokia ortodontinio gydymo reikšmės. Uždėjus breketų sistemą ar kitą ortodontinį aparatą, keletą dienų gali skaudėti dantis, gali būti sunku atkąsti ir kramtyti, todėl patartina valgyti minkštą maistą. Skausmas praeina savaime po keleto dienų. Gydymo pradžioje breketų sistemos dalys gali trinti lūpų ar skruostų gleivinę. Tuomet trinančią dalį galima aplipinti specialiu vašku. Po kelių dienų, trynimas išnyks ir gleivinė užgis. Jei breketų sistemos dalis atsipalaiduoja nuo danties, reikia kreiptis į gydytoją ir atsinešti atsipalaidavusią dalį.

Kaip dažnai reikia lankytis pas ortodontą?

Būtina reguliariai, kas 1–1,5 mėnesio ar kitu gydytojo nurodytu periodiškumu, lankytis pas gydytoją ortodontą, ortodontiniam aparatui koreguoti bei aktyvuoti.

Kaip užtikrinti, kad, kartą panešiojus tiesinamąją priemonę, jos poveikis būtų ilgalaikis ir netektų po kelerių metų vėl jos griebtis?

Nuėmus ortodontinį aparatą nuo dantų, dar kurį laiką reikia nešioti retencinius aparatus, kad kai kurie dantys ar sąkandis negrįžtų į buvusią netaisyklingą padėtį. Retencija – tai dantų išlaikymas jų optimalioje estetinėje ir funkcinėje padėtyje. Šiuo laikotarpiu labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų, o tai, reikia pripažinti, pacientams ne visada pavyksta.

Kaip įtikinti vaiką, kad plokštelės ar breketų nešiojimas yra naudingas ir bijoti nereikia?

Ortodontinis gydymas yra ilgas, todėl labai svarbi paciento vidinė motyvacija. Mokyklinio amžiaus vaikų emocijoms didelę įtaką turi bendraamžiai, išauga grupės lyderio įtaka. Tėveliai, siekdami paskatinti vaiką nešioti ortodontinį aparatą, turi iškelti konkrečius, vaikui suvokiamus ir įgyvendinamus, tarpinius tikslus. Tik nuoširdus bendravimas ir tarpusavio pasitikėjimas padeda pasiekti gerų gydymo rezultatų.
 

Julija ČEPONAITĖ

 

"Sveikas žmogus" 2009 m. Nr. 3