Menka
savivertė, jausmų slopinimas ir neigimas, uždarumas, meilės ir gailesčio
painiojimas, sutrikęs prisirišimas bei artimų santykių baimė – visiška
priešingybė jausmams, apie kuriuos norisi kalbėti Šv. Valentino dienos minėjimo
savaitę. Simboliška, jog būtent šiuo laikotarpiu, kai pasaulis švenčia meilės
dieną, kasmet inicijuojama alkoholikų vaikų savaitė, skatinanti žinių stiprinimą
ir supratimą apie nuolat tokius jausmus patiriančius žmones, užaugusius tarsi
kreivų veidrodžių karalystėje – šeimose, kur bent vienas iš suaugusiųjų buvo
alkoholikas.

Pagal
alkoholio suvartojimo statistiką, pasauliniu mastu Lietuva užima trečią vietą, užleisdama
vietą tik baltarusiams ir Moldovos gyventojams. Ir nors nėra tikslių
paskaičiavimų, kiek mūsų visuomenės vaikų auga šeimose, kuriose vienas ar keli
artimos aplinkos suaugusiųjų turi alkoholizmo problemų, kai kurie psichologai
mano, jog tokių šeimų mūsų šalyje gali būti net apie 80 proc. Palyginimui, Didžiojoje
Britanijoje, kuri nepatenka į daugiausiai išgeriančių pasaulio šalių
penkioliktuką, kas 5 vaikas auga tokioje šeimoje.

Pasak psichoaktyviųjų
medžiagų vartojimo prevencijos srityje dirbančios asociacijos „Mentor Lietuva“
generalinės sekretorės Jurgitos Ribinskaitės-Glatzer, didžiausia problema yra
tai, jog dauguma žmonių nesupranta, kodėl negalima vartoti alkoholio šeimoje:
„Kai kuriose užsieno šalyse tėvų ar globėjų girtavimas yra prilyginamas
smurtui. Lietuviams svarbu įsisamoninti, kokios pragaištingos yra alkoholio
vartojimo šeimoje pasekmės. Visi tarsi savaime supranta, jog alkoholikų vaikai
kenčia, tačiau dažniausiai galvoja apie buitiškesnius dalykus: pietų gaminimą
ar dalyvavimą darželio šventėje, o ne apie tai, jog tėvų priklausomybė yra
visos šeimos liga.“

Anot
jos, alkoholio vartojimo problemų turinčiose šeimose užaugusių vaikų
psichologinės elgesio pasekmės yra labai gilios ir jiems prireikia ne vienų
metų išgyti: „Priklausomybė nuo alkoholio paliečia visą šeimą ir, netgi to
nesuvokiant, tai perduodama ir vaikams. Problemos, su kuriomis susiduria
alkoholikų vaikai, yra tikrai rimtos ir gali privesti prie patyčių, depresijos
ir net savižudybių, ką kalbėti apie kompleksus, lydinčius savijautą, santykius,
pasirinkimus ir pasiekimus. O žmogui, turinčiam priklausomybę, reikia žinoti,
kad jis tikrai gali gauti pagalbą.“

Žinias
ir supratimą apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją siekianti
didinti „Mentor Lietuva“ organizuoja tėvystės kursus ir mokyklinę programą
„GYVAI“. Kaip pasakoja J. Ribinskaitė-Glatzer, įgyvendinant šias veiklas,
pastebima, jog yra tėvų, nenorinčių, jog jų atžalos dalyvautų programoje „GYVAI“.
Jie sako: „Neplaukite mano vaikui smegenų“. Tokiu atveju galima spėti, jog toje
šeimoje yra girtaujama. Tuo tarpu tėvystės kursuose visuomet atsiranda žmonių,
kurie nuoširdžiai nesupranta, jog vaikams negalima duoti ragauti alkoholio –
jiems alkoholio vartojimas šalia vaikų jau tapo norma.