Rožė – infekcinė liga, pažeidžianti ne tik odą, bet ir giliuosius odos audinius bei limfinę sistemą. Ją sukelia bakterijos – dažniausiai stafilokokai, taip pat streptokokai, kitos žarnyno bakterijos. Per 18 dar­bo prak­ti­kos me­tų N.Guršauskui ne­te­ko su­si­dur­ti su užkalbėtojo išgelbėtu pacientu. Rože serga įvairaus amžiaus žmonės – dažniausiai vyresni, bet nuo jos kenčia ir jauni, net vaikai. Klaidingai manoma, kad raudona odos dėmė atsiranda tik ant kojos. Oda gali parausti ir klubo srityje, ant rankos ar veido.

Kaip prasideda rožė? Susirgus beveik nejaučiama jokių ligos požymių, tik apima bendras silpnumas tarsi peršalus. Po kelių dienų oda parausta toje vietoje, kur infekcija pateko į limfinius takus, dažniausiai kojoje. Paraudimas plinta, sukyla temperatūra. Karščiavimas netolygus: temperatūra gali pakilti iki 39–40 laipsnių ir staigiai nukristi. Dažniausiai krečia šaltis, šalta net šiltai apsiklojus. Karščiavimui praėjus ligonis jaučiasi palyginti gerai, tačiau oda paraudusi; jei dėmė ant kojos, ji patinsta. Dėmės kontūrai ryškūs, kartais paraudimas išplitęs „liepsnos liežuviais“. Oda įtempta, blizganti, šiek tiek skausminga. Maždaug po 6 parų šie požymiai dingsta, oda patamsėja, pradeda pleiskanoti. Sergant rože, būdingas ir limfinių takų uždegimas, kuris nuo kirkšnių išplinta vidine šlaunies puse.

Gydymas antibiotikais

Rožė gydoma antibiotikais. Po 2–3 savaičių ligonis pasveiksta. Tačiau jei paraudusios odos vietoje atsiranda pūslės, pilnos kraujingo skysčio, o vėliau jų vietoje atsiveria opos, gydymas užtrunka net kelis mėnesius ar ilgiau. Ligai kartojantis ir norint išvengti paūmėjimo, skiriamas palaikomasis gydymas: vaistų kursą rekomenduojama kartoti bent penkis kartus per metus. Ligoniui laikantis visų gydytojo nurodymų, galima pasiekti ilgalaikio ligos reiškinių susilpnėjimo. Tik blogai, kad profilaktiniam gydymui vaistų pagal receptą iš karto nenusipirksite, juos reikia užsakyti ir kartais tenka laukti savaitę, dvi.

Ligos profilaktika

Liga pavojinga tuo, kad susirgus pažeidžiami limfiniai takai, dėl to rožė yra linkusi kartotis. Dažnai sergama kelis kartus per metus. Kodėl taip atsitinka? Kadangi pažeista limfinė sistema, bet kokia mikrotrauma atveria kelią infekcijai. Todėl reikia laikytis asmeninės higienos: saugotis, kad neįskiltų tarpupirščiai, neatsirastų grybelis, nebūtų jokių žaizdelių, retkarčiais plauti kojas antiseptiniu muilu. Jei atsiranda bent menkiausias įbrėžimas, jį patepti briliantine žaluma.

Rizikos veiksniai

Rože dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, be to, turintieji antsvorį, sergantieji cukralige. Taip pat didesnis pavojus susirgti rože gresia tiems, kurie darbe turi avėti sunkią, orui nelaidžią avalynę, dažniau patiria įvairias traumas, nedidelius sumušimus.

Rožės užkalbėjimas

Ar rožę galima užkalbėti? Jei kaimo bobutės užkalbėtas vanduo būtų toks veiksmingas, infekcinėje ligoninėje nebūtų gydomi pacientai, varginami šios ligos. Be to, žmonės dažniausiai tik girdi gandus, kad kažkas išgijo nuo užkalbėjimo, tačiau per 18 darbo praktikos metų neteko susidurti su tokiu pacientu. Rožė savaime gali praeiti, jeigu odos paraudimas yra nedidelis, bet tokie atvejai labai reti. Kai kada rožė painiojama su odos egzema, kuri reiškiasi odos paraudimu, pleiskanojimu, niežėjimu.

Rožės komplikacijos

Jei pakyla aukšta temperatūra, koja labai ištinsta, ligonis, ypač vyresnio amžiaus, gali būti guldomas į ligoninę. Rožės komplikacija gali būti dramblialigė – koja patinsta, padidėja kelis kartus. Blogiausia tai, kad dramblialigė neišgydoma, labai vargina žmogų ne tik estetiškai, bet ir fiziškai. Kita rožės komplikacija – vidinių organų supūliavimas. Tai pavojinga gyvybei ir tokiais atvejais būtina operacija.

Kada kreiptis į gydytoją

Rože susirgus pirmą kartą, ligą diagnozuoti nelengva. Staiga pakilus temperatūrai, nors nėra kitų peršalimo požymių, ir pastebėjus odos paraudimą, reikia nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją arba dermatologą. Laukti nereikėtų, nes rožę lengviau išgydyti ligos pradžioje, mažesnė komplikacijų tikimybė. Tepant paraudusią odą tepalais, prarandamas tik laikas, be sisteminio gydymo antibiotikais ligonis nepasveiks.

iMed