Mažo žmogaus, dviejų mylinčių žmonių dalelės gimimas – tai didelė laimė.
Tačiau kartu su mažylio atsiradimo laime mamai kyla daugybė klausimų. Kaip
nuraminti mažylį? Ką reikia daryti, kad būtų pakankamai pieno? Ar galima miegoti
kartu su vaiku? Kaip spėti nudirbti namų ruošos darbus, kad nenukentėtų mažylis?
Portalas passion.ru pasakoja apie labiausiai paplitusias jaunų mamų baimes dėl
mažylių priežiūros.
Kartais svajoju – ak, kaip būtų gerai, jei mažylis staiga pradėtų kalbėti,
būdamas dviejų savaičių… Manau, sužinotume daug įdomių dalykų. Ne mažiau
įdomių, nei mūsų tėvai sužino, kuomet tampame suaugusiais ir pradedame gyventi
savaip, nors jie mums lyg ir suteikė viską, kas geriausia…
1. Gal jam duoti čiulptuką?
Be čiulptuko šiais laikais neapsieina nė viena vaikams skirtų prekių reklama,
lėlės parduodamos su čiulptukais ir net ant šliaužtinukų nupiešti peliukai,
kačiukai ir kiškučiai su čiulptuku letenoje. Kodėl gi šis, atrodytų,
nepakeičiamas kūdikystės atributas, tiek laiko yra ginčų objektas?
Klausytis mažylio verksmo yra sunku, ypač mamai. Tačiau čiulptukas vaiką
nuramina toli gražu ne taip dažnai, kaip norėtųsi – juk mažylis lygiai kaip ir
suaugęs verkia ne dėl to, kad daugiau nėra ką veikti. Įsižeidė dėl jūsų
nesupratingumo (norėjo valgyti, o buvo nuneštas maudytis) ar staiga tiesiog
sušlapo labiau nei norėtųsi – verksmas visuomet turi priežastį, net jei iš pirmo
žvilgsnio ta priežastis nėra akivaizdi.
Be to, šiuolaikiniai maitinimo krūtimi specialistai daug rašo apie tai, kad dėl
piktnaudžiavimo čiulptuku gali kilti gausybė rimtų problemų: nuo įtrūkimų ant
čiulptukų (nes mažylis čiulptuką traukia visai ne taip kaip krūtį) iki pieno
trūkumo, kuris atsiranda dėl to, jog vaikas jėgas, kurių reikia pienui traukti,
bergždžiai eikvoja čiulptukui burnoje maigyti.
Beje, būna mažylių (ir neabejotinai tokių netgi pažįstate), kurie atsisako
pripažinti, jog čiulptukas yra nepakeičiamas civilizacijos pasiekimas. Kaip
bebūtų keista, jų mamos dėl to kažkodėl netampa nelaimingomis. Jos atranda kitų
būdų vaikui nuraminti. Vadinasi, tai nėra taip jau sudėtinga?
2. Ar reikia nutraukinėti pieną?
Į šį klausimą galima išgirsti daug tarpusavyje prieštaraujančių atsakymų ir
rekomendacijų. Daugelis šiuolaikinių mažylių močiučių yra įsitikinę, kad jei
mama nenutraukinės pieno, tai jis apskritai pradings. Esmė tame, kad prieš 20-30
metų mūsų mamas mokė maitinti vaikus griežtai nustatytomis valandomis ir
nemaitinti naktimis.
Šiais laikais mums suprantama, kad būtent dėl tokio maitinimo organizavimo
daugeliui tų laikų moterų stigo pieno. Tačiau tuomet pieno nebuvimo priežastys
nebuvo aiškios ir atrodė, kad problemos sprendimas yra reguliarus pieno
nutraukimas: juk pienas gaminasi pagal „paklausos-pasiūlos“ principą.
O jei maitinimas krūtimi bus grindžiamas gamtos dėsniais, kitaip tariant, pagal
vaiko poreikį, kartais ir naktimis, o vaikas krūtį apima teisingai, tuomet pieno
bus pagaminama tiek, kiek reikia mažyliui, o jo kiekis augs kartu su vaiko
poreikiais. Šioje situacijoje nutraukinėti pieną nėra prasmės.
Kokiose situacijose būtinas pieno nutraukinėjimas? Ekstrinėse.
Pavyzdžiui, jei jūsų krūtyse pienas užsistovėjo, o mažylis negali nužįsti
pakankamo kiekio. Svarbu žinoti: pieną nutraukinėti reikia tol, kol pajusite
palengvėjimą, o ne iki paskutinio lašo: juk reikia pašalinti pieno perteklių, o
ne skatinti jo gaminimąsi.
3. Be pientraukio – nė per žingsnį.
Pientraukis svarbus mamos, kurios anksti išeina į darbą, bet nenori nutraukti
maitinimo krūtimi, vadinasi, nutraukinėti pieną mažyliui tenka kelis kartus per
dieną. Kuomet pieno gamyba yra suderinta ir stabili, tai iš tiesų yra patogu.
Tačiau dažniausiai šis populiarus įrenginys perkamas tik norint apsidrausti –
tam atvejui, jei pienas krūtyse užsistovės. Deja, iš praktikos žinoma, kad
realybėje rankiniu ar net mažu elektriniu pientraukiu sąstovis retai kada
pašalinamas. Šioje situacijoje kur kas svarbesnis yra tinkamas krūties
priežiūros veiksmų rinkinys, o papildomų pieno nutraukimo įrengimų gali ir visai
nereikėti.
4. Ar mažyliui patogu nešynėje? Ar jis netyčia neiškris?
Patikimiausia, kai vaikas laikomas rankose, tiesa? Nešynė – vienas iš seniausių
išradimų mažyliams nešioti – suteikia galimybę laikyti vaiką tokiose pačiose
patikimose padėtyse ir atlaisvina rankas. Mamoms, kurios tik pradeda įsisavinti
tokį vaiko nešiojimo būdą, visi namų ruošos darbai skirstomi į dvi grupes: tuos,
kuriuos galima atlikti viena ranka ir visus kitus.
Kiek vėliau paaiškėja, kad įsodinus vaiką į nešynę, galima dirbti ir dviem
rankomis (pavyzdžiui, plauti indus). Iš pirmo žvilgsnio nešynę labai paprasta
naudoti, bet ir čia esama gudrybių, kurių nežinant gali būti, kad visai be
reikalo atsisakysite ją naudoti.
Išbandykite visas įmanomas padėtis, atidžiai stebėkite, kokios iš jų labiausiai
patinka mažyliui. Kai įgysite patirties, išmoksite instinktyviai jausti, kaip
galima patogiai ir saugiai įtaisyti vaiką.
Prisiminkite – arabės, afrikietės, indės vaikus tradiciškai nešioja būtent
panašiose nešynėse. Beje, ar daug matėte šių tautų atstovių, kurios turėtų
problemų su stuburu? Dažniau būna atvirkščiai – jų laikysenos galima tik
pavydėti.
5. Sauskelnės: taip ar ne?
Prieš keletą metų naujienose galima buvo pamatyti komišką siužetą apie tai, kad
kažkur Australijoje vienos buhalterijos įmonės vadovas nusprendė visiems
darbuotojams skirti sauskelnes taip taupant darbo laiką. O darbuotojai į tokį
pasiūlymą sureagavo streiku. Jei nesuprantate dėl ko – eksperimento vardan
pasimatuokite šį „rūbą“. Kiek laiko iškęsite ir kokie malonūs bus jūsų pojūčiai?
Ar yra prasmė pratinti vaiką prie nuolatinės diskomforto būsenos vien dėl jūsų
patogumo esamu momentu?
Tikriausiai sauskelnės – tai kompromisinis variantas žiemos pasivaikščiojimams
ir neilgoms išvykoms į svečius. Ar verta jas naudoti dažniau – spręsti jums.
Paprastos marlinės palutės niekur nedingo. Beje, šiais laikais jau egzistuoja ir
tėvams patogesnė alternatyva – daugkartinės sauskelnės iš natūralaus kailio.
6. Labai bijau ką nors padaryti ne taip.
Dažnai sakoma: mama geriausiai žino, ko reikia jos vaikui. Bet žinojimas – tai
patirtis, kuri kaupiama neišvengiamai tik mūsų pačių bandymų ir klaidų metodu.
Ir kuo daugiau vaikų šeimoje, tuo geriau mama tai supranta. Būna akimirkų kai
mama dvejoja ir nežino, ką daryti vienoje ar kitoje situacijoje. Ir jei nerimas
didėja, atsiranda stipri pagunda permesti atsakomybę medikams, pedagogams,
kitiems autoritetams.
Tiesa, jei kas nors iš tiesų atsitinka, širdies gilumoje ji vis vien supranta,
kad tai yra jos kaltė. Net jei beviltiškai nenori sau to pripažinti.
Tai toli gražu nereiškia, kad nereikia kreiptis į specialistus. Tiesiog bet
kurioje situacijoje visų pirma derėtų pasikonsultuoti su savo intuicija.
7. Mano vaikas turi turėti viską, kas geriausia!
Šiuo pinigų viliojimo žaidimu tėvai kartais taip susižavi, kad neturėdami
pakankamai pinigų nupirkti kokio nors jiems labai patikusio aksesuaro, pradeda
dėl to labai rimtai nervintis. O toks jau tas mūsų laikmetis – „makaronų
kabinimas ant ausų“ yra tiesiog kai kurių žmonių profesija.
Verta patikėti, kad vaikui tiesiog būtinas superekočiužinukas, užpildytas
nežinia kuo, bet labai egzotiškas, kaip ir pati lovelė – ir tai jokiu būdu nebus
paprasti daiktai. O jau be naujausios vaikiškos kosmetikos tiesiog išgyventi
neįmanoma! Tokias mintis mums bruka reklaminiai bukletai.
Bet šioje situacijoje pats reikalingiausias daiktas jaunos mamos arsenale – tai
kamštukai ausims.
8. Jei dabar pripratinsiu sūnelį miegoti kartu, tai kaip jį vėliau atpratinti?
Ir ar tai saugu?
Mama miegodama puikiai jaučia mažylį – tai įrodo ir mokslininkų tyrimai, ir
motinų, kurios bent kartą vienoje lovoje miegojo su savo mažyliu, patirtis. Kai
vaikas miega šalia, maitinančiai mamai paprasčiau organizuoti naktinius
maitinimus, o pats mažylis, girdėdamas mamos kvėpavimą, miega kur kas ramiau,
taigi, abu geriau pailsi.
Saugumo kriterijai yra paprasti: mamai negalima prie savęs guldyti vaiko, jei ji
yra išgėrusi migdomųjų vaistų ar alkoholio. Neverta guldyti vaiko tarp tėvų – ir
ne tik baiminantis dėl saugumo. Tiesiog tai nėra jo vieta šeimoje.
Atpratinimas nuo tėvų lovos, kaip ir atpratinimas nuo krūties, gali pareikalauti
tam tikrų pastangų. Tačiau ir viena, ir kita yra įmanoma, netraumuojant vaiko ir
netgi priešingai – laiku išmokant jį teisingai suprasti žodį „ne“. Sutikite,
toks supratimas gyvenime taip pat labai naudingas.
Jei nesate tikra, kad susidorosite viena, vertėtų paskaityti specialistų
straipsnių ar pasikonsultuoti su vaikų psichologu.
9. Neturiu kada pailsėti.
Iš pradžių tai visiškai suprantama – tiek daug naujų įsipareigojimų. O dėl tokio
svarbaus tikslo juk galima kažkiek išdidžiai ir dantis sukandus pakentėti.
Tačiau tai būna ne taip malonu ir pakenčiama, kai kančia tampa įpročiu. Todėl
stenkitės neįsitempti tuomet, kai tai nėra būtina.
Išmokite maitinti kūdikį gulėdama. Visų pirma, taip patogiau, o antra, tai yra
puiki galimybė iš tiesų pailsėti.
Naudokite nešynę. Banalus patarimas, kuris gana dažnai nebūna išgirstas –
nebandykite suspėti padaryti viską. Neįmanoma vienu metu ir gaminti skanius
patiekalus, ir priiminėti svečius, ir tvarkytis namus, ir būti mama.
Būna dienų, kai atrodo, kad visai nieko nepadarėte. Tačiau taip nėra. Jūs
dirbate be galo svarbų darbą – auginate vaiką.
Kiek besvajotumėte, faktas lieka faktu: mūsų naujai gimę stebuklėliai kalbėti
nemoka. Ir vargu ar išmoks artimiausiu metu – akseleracija, be abejo,
žingsniuoja ne tokiais devynmyliais žingsniais. O galbūt visgi pabandykime juos
išgirsti? Juk kas žino…