Norėčiau paprašyti plačiau papasakoti apie dirgliosios žarnos sindromą,
kurį neseniai man diagnozavo. Ar tai labai rimta liga, nesuprantu, nes jokių
vaistų gydytoja neskyrė, tik liepė nusiraminti, sveikai maitintis ir sako, jog
pasveiksiu. Tuo tarpu mane nuolat vargina nemalonūs pojūčiai pilvo srityje,
vaikštau išsipūtusi, kartais nei iš šio, nei iš to pradedu viduriuoti. Tai
paprastai atsitinka, kai susinervinu.
(R. J.)
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Hepatologijos,
gastroenterologijos ir dietologijos centro direktorius, profesorius, habil. dr.
Jonas Valantinas:
– Tyrimų duomenimis, funkcinis žarnyno sutrikimas – dirgliosios žarnos sindromas
– vargina tūkstančius žmonių. Net 60 procentų šalies gyventojų bent kartą teko
patirti šio sindromo priepuolį. Jis moteris kamuoja net tris kartus dažniau nei
vyrus.
Šiuo negalavimu dažniausiai skundžiasi jautrūs, ambicingi, atkakliai siekiantys
tikslo bei nemokantys atsipalaiduoti žmonės.
Dirgliosios žarnos sindromas formuojasi tuomet, kai dėl įvairių priežasčių
žarnyno raumenų susitraukimai tampa per daug intensyvūs arba neritmiški. Kita
vertus, tokie pacientai turi mažesnį skausmo suvokimo slenkstį ir normali
fiziologinė motorika gali būti juntama kaip skausmas. Tuomet žmogus pradeda
skųstis pilvo skausmais, pūtimu, tuštinimosi sutrikimais: viduriavimu ar vidurių
užkietėjimu.
Šis negalavimas gyvybei nėra pavojingas, tačiau dažni jo paūmėjimai sukelia daug
nepatogumų – atsakingais momentais tenka jaudintis, kad tik nepradėtų “sukti”
pilvo.
Tikslios dirgliosios žarnos sindromo atsiradimo priežastys nenustatytos, tačiau
manoma, jog žarnyno sutrikimus lemia centrinės nervų sistemos pokyčiai. Ši liga
diagnozuojama tada, kai ištyrus žarnyną jame jokių pokyčių nerandama, tačiau
nemalonūs pojūčiai pilve vis tiek nepraeina. Moterims jie ypač paūmėja prieš
menstruacijas. Pakankamai dažnas dirgliosios žarnos sindromo požymis – gleivės
išmatose.
Jeigu išmatose atsirado kraujo, jeigu viduriuojama ilgiau nei tris dienas,
pakyla temperatūra, pilvo skausmai vis kartojasi, patariama susirūpinti rimčiau,
nes šie simptomai nebūdingi dirgliosios žarnos sindromui.
Medikamentų, tiesiogiai veikiančių ligos priežastis, kol kas nėra išrasta,
tačiau, pasikonsultavus su gydytoju, galima vartoti preparatų nuo viduriavimo ar
vidurių užkietėjimo.
Jei dirgliosios žarnos sindromas paūmėjo dėl streso, geriausia pabandyti
nusiraminti ir atsipalaiduoti (tai padaryti padeda šilta vonia ar kontrastingas
dušas, įvairios žolelių arbatos, vaikščiojimas gryname ore). Jei liga paūmėjo
dėl mitybos, reikėtų valgyti dažnai ir mažomis porcijomis, riebius bei keptus
produktus keisti į virtą ar garuose troškintą žuvį, daržoves, jei viduriai
užkietėję, gerti daug skysčių, valgyti daug daržovių ir vaisių, nes juose gausu
skaidulų, sulaikančių žarnose vandenį, daugiau judėti – tai skatina žarnyno
judesių didesnį aktyvumą. Jei viduriuojama, reikėtų vengti maisto, turinčio daug
skaidulų, gerti pipirmėtės, ramunėlių arbatos, slopinančios žarnyno
susitraukimus ir mažinančios spazmus.
Dirgliosios žarnos sindromą išprovokuoja:
* įvairios stresinės situacijos (jaudulys prieš egzaminus, viešus pasirodymus,
atsakingus susitikimus ir panašiai),
* netinkama mityba (riebus, aštrus ar daug maistinių skaidulų turintis maistas,
pieno produktai, alkoholis, tai yra maisto stresiniai veiksniai).
Dirgliosios žarnos sindromo varginami žmonės:
paprastai dažnai jaučia pykinimą,
jie neturi apetito,
jiems skauda galvą, nugarą,
tuštindamiesi rytais skundžiasi pilvo skausmais.
Parengė Skirma Valiulytė