Kai gydytoja rekomendavo trejų metų Povilui apsilankyti druskų kambaryje, jo
mamai tuoj “susopo” galvą: kaip reiks įtikinti bailų berniuką pusvalandį
prasėdėti uždarame, pritemdytame kambaryje? Tačiau baiminosi be reikalo: atėjęs
mažylis smalsiai apžiūrinėjo druskų varveklius, o kai medicinos sesutė įjungė
animacinį filmuką, išvis užsimiršo, kur esąs – namuose ar ligoninėje. Apie
gydymą druska, specialistų “protingai” vadinamą haloterapija, pasakoja “Pušyno
kelio” sanatorijos vaikų skyriaus vedėja, gydytoja alergologė Nemira
Vaičiulionienė
Pirmtakas – natūralios druskų kasyklos
Lietuvos poliklinikose ar sanatorijose įrengti druskų kambariai sukurti pagal
natūralias druskų kasyklas. Turbūt teko girdėti (o gal ir pabuvoti) Lenkijoje,
Baltarusijoje, Slovakijoje, Ukrainoje ar Austrijoje esančiose druskų kasyklose.
Tai po žeme esančios didžiulės druskos oazės, turinčios ypatingą gydomąjį
klimatą. Lietuvoje tokių gamtos stebuklų neturime, tad teko sukurti kažką
panašaus. Druskų kambario sienos išklijuojamos atitinkamo storio valgomosios
druskos luitais, grindys taip pat padengiamos druska. Negana to, kai į seansą
susirenka vaikai ar suaugusieji, į druskų kambarį nepastebimai purškiama
susmulkinta druska. Kvėpuojant smulkios druskos dalelytės patenka giliai į
kvėpavimo takus, ligoniai ima lengviau atsikosėti, pradeda valytis bronchai,
lengviau kvėpuoti. “Kvėpuoju ir sveikstu”- taip trumpai galima nusakyti druskų
kambario poveikį.
Vaistas ne nuo visų ligų
Druskų kambarys tikrai nėra panacėja nuo visų ligų, tačiau yra susirgimų, kai
puikiai tinka.
Ypač padeda žmonėms, dažnai sergantiems bronchitais ir kvėpavimo takų ligomis.
Būna, kad mamos pastebi vaikučių ligos pradžią – vaikas pakosti, bet
temperatūros nėra. Arba kosėja stipriai ir ne pirmą dieną, girdėti net
karkaliukai, bet be temperatūros. Tokiais atvejais šalia kitų gydymo būdų (pvz.,
vaistukų) tinka ir haloterapija. Jei susirgote ūmiai, pakilo temperatūra, eiti į
druskų kambarius negalima vien todėl, kad užkrėsite kitus. Pasibaigus ūmiai
ligai dažnai lieka liekamųjų reiškinių – štai dabar vėl į pagalbą gali atskubėti
haloterapija.
Kita dalis druskų kambarių pacientų – alergiški žmonės. Druskų kambaryje nė su
žiburiu nerasite alergenų – dulkių erkučių, žiedadulkių ar gyvūnų plaukų. Todėl
astmos ar alerginės slogos kamuojamiems žmonėms, ypač paūmėjus ligai, naudinga
bent valandėlę pakvėpuoti visiškai grynu oru. Pasigydžius druskų kambariuose,
kai kuriems vaikams pristabdoma alergija ar netgi išnyksta astmos priepuoliai.
Pastebėta, kad druskų kambariai padeda sergantiems atopiniu dermatitu. Kai
išbertas veidukas ar rankytės, po seansų odelė tampa gražesnė. Gydytoja
įsitikinusi, kad pabuvusieji druskų kambaryje apskritai jaučiasi geriau: čia ne
tik prasivalo bronchai, bet ir stiprėja organizmo imunitetas. “Gali būti, kad
kvėpuojant šiek tiek sūrumo pateks ant liežuviuko, vaikas nuris ir aštrus skonis
jam sukels apetitą” – į klausimą, ar druskų kambariai padeda nevalgiems vaikams,
atsako gydytoja alergologė.
Tinka ramiausiems vaikams
Nemira Vaičiulionienė sako, kad į druskų kambarius galima vestis vaikučius nuo
dvejų metų. Kodėl ne anksčiau? Ogi mažieji pypliukai sunkiai išsėdės vienoje
vietoje tiek, kiek reikia. O reikia mažiausiai pusė valandos. Mokyklinukams –
apie 45 min, suaugusiems – iki valandos. Aišku, jei auginate sukalbamą ramuolį,
gal galima ateiti ir su pusantrų metukų vaikučiu. Priklausomai nuo sveikatytės,
gydytojas paprastai skiria nuo 10 iki penkiolikos seansų. Jei į druskų kambarius
eisite profilaktiškai ar dėl lengvo peršalimo, užteks mažiau kartų, jei paūmėja
chroniška liga – daugiau.
Atėjusieji į druskų kambarį nusirengia iki apatinių rūbelių, apsigobia balta
medžiagos skraiste (ar specialiais rūbais), apsiauna šlepetėmis. Seanso metu
vaikučiams rodomi animaciniai filmukai, o jei seansas suaugusiems – grojama rami
muzika, pritemdytame kambaryje įjungiamos silpnos švieselės. Tokia relaksacinė
aplinka žmonės atpalaiduoja: įsivaizduokit, kad skrendat lėktuvu ir žinote, kad
tuo metu niekur nedingsite – nei su parašiutu iššoksite, nei duris atsidarę
išeisite. Susitaikę su tokia būsena atsipalaiduojate (aišku, jei iš principo
nebijote skristi lėktuvu) ir pamažu paskęstate snauduliuke. Panašiai ir druskos
kambaryje. Pasitaiko, kad patogiai įsitaisę ir užsnūsta kėdėse.
Gydytoja Nemira Vaičiulionienė pabrėžia, jog geriausia, kai gydymas druskų
kambaryje derinamas su kitais būdais – inhaliacijomis, masažais ar vaistukais.
Kada negalima?
Jei jūsų atžalėlė dirgli ir atėjusi į druskų kambarį protestuos ašarų upėm,
neverskite jos kentėti. Juk yra žmonių, kuriems uždara patalpa sukelia baimę. Ir
ne tik mažų vaikų, bet ir suaugusiųjų. Taip pat gydytojas gali nerekomenduoti
druskų kambario sergančiam epilepsija ar kita liga. Bet kokiu atveju, visada
reikia pasitarti su gydytoju. Štai gydytoja Nemira Vaičiulionienė įsitikinusi,
jei vaikas ypač imlus infekcijai – sukosti ar susloguoja vos papūtus vėjeliui,
jam irgi verčiau neiti. Juk vienoje vietoje druskų kambaryje susirenka daug
ligoniukų ar ką tik pasveikusių, kurie bacilomis apsikeisti gali dar
persirengimo kambaryje. Teko girdėti mamą, kuri pasipiktinusi aiškino, jog
druskų kambaryje “visi tik čiaudi ir kosti”. Tačiau mūsų pašnekovė sako, kad
neaišku, dėl kokios priežasties tie “visi” čiaudi. Jei jie kenčia dėl alerginės
slogos, tai visai nepavojinga ir neužkrečiama.
Labai labai retai pasitaiko, kad žmonės netoleruoja druskų kambario – čia jiems
suskausta galva, tampa nemalonu.
“Druskų gydykla” namuose
Kažką panašaus į druskų kambarius susikurti namuose nelabai įmanoma. Tikrai
naudos nebus, jei prisipylę į lėkštę valgomosios druskos, ją uostysite. Ar
vaikščiosite basomis ant pabertos druskos. Daug naudingiau būtų, jei nuo mažų
dienų išmokytumėte vaiką skalauti gerklytę sūrstelėjusiu druskos tirpalu arba
prireikus įlašintumėte į nosytę keletą lašų lengvo druskos tirpalo. Pasak
gydytojos, nepatingėjus vaikui skirti pakankamai laiko ir dėmesio, dvimetis ar
trimetis jau gali įprasti rytą vakarą skalauti gerklytę.
Druskos tirpalai kojytėms tinka esant ūmiam peršalimui. Turbūt girdėjote posakį,
kad “Nori gydyti gerklę – gydyk kojas”? Taip ir yra. Juk padukuose slepiasi
daugybė svarbių taškų, veikiančių bronchų ar plaučių darbą. Pastebėjusios
pirmuosius peršalimo požymius (jei nėra aukštos temperatūros) įberkite į šiltą
vandenį druskos ir pamirkykite mažylio kojytes. Pagerėjus kraujo apytakai, jos
akimirksniu paraus, sušils. Beje, visoms šioms vonelėms naudokite rupią, tamsią
druską, ne tokią švarią ir smulkią, kokią perkate valgiui. Tinka ir Negyvosios
jūros druska.
Gydytoja pataria nepamiršti ir kitos efektyvios kojų vonelės vaikui, kuris
staiga ima kosėti ir snargliuoti – su valgomųjų garstyčių milteliais. Įpilkite
jų į šiltą vandenį (galite ir su druska pamaišyti) ir pamerkite vaiko kojeles.
Būkite atidūs, kad vanduo būtų ne per karštas ir neišgąsdintų mažučio. Jei
peršalimas nestiprus, tokios vonelės vieną kelis vakarus iš eilės gali padėti ir
galbūt, jūs apsieisite be antibiotikų. Aišku, visada prieš tai reiktų pasitarti
su gydytoju, o ne eksperimentuoti.
Trumpai drūtai:
• gydymas druska arba haloterapija tinka ir vaikams, ir suaugusiems
• rekomenduojama sergantiems bronchine astma, alergine sloga, atopiniu dermatitu,
lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, tiesiog stiprinti organizmą
• vienas senansas ikimokyklinukui trunka apie 30min
• paprastai skiriama 10 -15 seansų