Efektyvaus bendravimo strategija

Visų pirma – klausykitės. Atidžiai klausykitės to, ką žmonės kalba ir
pabandykite išgirsti tai, ko jie nepasako, rašoma „Women Today“.

Benas, puikus projektų vadovas, buvo pažemintas pareigose, nors visuomet
atlikdavo darbus laiku ir „sutilpdavo“ į biudžetą. Kolegos ir klientų nuomone,
jis buvo šiurkštus, kritiškas ir nedėmesingas.

Efektyvus bendravimas padidina mūsų karjeros kilimo galimybes, sustiprina
pasitikėjimą savimi, gerina santykius ir padeda kovoti su stresu.

Kai bendraujame efektyviai ir jaučiamės suprasti, darbas bei gyvenimas teikia
mums pasitenkinimą. Jaučiamės viską kontroliuojantys, vertinami, gerbiami,
juntame, kad mumis pasitikima. Kai komunikacija prasta, sumažėja karjeros
perspektyvų.

Ar jūs bendraujate efektyviai?

Į pateiktus teiginius atsakykite „taip“ arba „ne“.

Atidžiai klausausi, ką sako kolegos.
Jaučiu empatiją kolegoms.
Žinau, kaip žmonės iš skirtingų kultūrinių sluoksnių, būdami skirtingo
išsilavinimo reaguoja į tam tikras situacijas.
Sakau „ne“, kai kiti manimi naudojasi.
Gerbiu kitų nuomonę, net jei ji skiriasi nuo manosios.
Vertinu kitų indėlį.
Apibendrinu, ką būnu išgirdęs iš kitų pokalbio metu.

Du ar daugiau atsakymų „ne“ rodo, kad turėtumėte pagerinti savo bendravimo
įgūdžius.

Keli patarimai:

Gerbkite kitus, vertinkite jų nuomonę. Pagarba – svarbiausias dalykas
puoselėjant santykius ir kuriant bendruomenę. Ji reikalauja pasitikėjimo,
lygybės, empatijos ir tarpusavio ryšio bet kokiuose santykiuose.

Klausykitės. Atidus klausymasis – aktyvus procesas. Jis reikalauja dalyvavimo,
imlumo, atvirumo. Kartais reikia dalyvauti pokalbyje. Kartais – tiesiog
klausytis.

Patobulinkite aktyvaus klausymosi įgūdžius:

Pasitikslinkite. Klauskite, jei kas nors nėra aišku. Tai leis jums gauti daugiau
informacijos ir pademonstruoti savo susidomėjimą bei rūpestį. „Papasakok man
apie tai“. „Ar gali pateikti pavyzdžių?“

Kai kurie žmonės baiminasi klausimų, taigi būkite švelnus, palaikykite.
Atsargiai su klausimais „kodėl?“ Vietoje klausimo „Kodėl nori rinktis vakarinius
kursus?“ klauskite „Ar nori išmokti kažko ypatingo?“

Apibendrinkite tai, ką išgirdote iš žmogaus, kad pasitikslintumėte, ar teisingai
supratote.

Išgirskite jausmus. Leiskite žmogui pajusti, kad girdite emocinį turinį.

Žvelkite giliau. Ką žmogus jaučia, bet nesako? Būkite empatiškas. „Jei tai
patirčiau, man tikrai būtų liūdna“.

Išmokite būti ryžtingas. Mandagiai, bet atkakliai ginkite savo įsitikinimus.
Išsakykite savo mintis ir jausmus, išreikškite poreikius ir norus.

Stebėkite savo kūno kalbą. Kai kiti kalba, išlaikykite akių kontaktą. Tai parodo
nuoširdumą ir pasitikėjimą. Kalbėkite ramiu, lygiu balsu.

Venkite grimasų, nekramtykite lūpų, nežaiskite su daiktais. Atpalaiduokite savo
rankas ir kojas, stovėkite tiesiai.

Kalbėkite faktų kalba. Venkite žodžių „visada“ ir „niekada“. Jie retai atspindi
tikrovę ir dažnai sukelia gynybinę reakciją. Nesiskųskite – verčiau suformuokite
konkrečius prašymus. Jei norite, kad biuro šaldytuvas būtų švarus, pasakykite:
„Ką galime padaryti, kad šaldytuvas būtų švarus?“

Taip sulauksite konstruktyvesnių veiksmų nei sakydami: „Pažvelkite į purviną,
dvokiantį šaldytuvą. Jis jau metus netvarkytas.“

Nustatykite ribas tarp savo asmeninio ir profesinio gyvenimo.

Atskirkite asmenį nuo užduoties. Pasakykite „ne“ prašymui neatstumdami
prašytojo. Jei prašytojas nesiliauja, pasakykite: „Suprantu tavo poreikį, bet
tiesiog dabar negaliu to padaryti“.

Atpažinkite individualius skirtumus. Lytis, kultūrinis sluoksnis, gimimo vieta,
užsiėmimas, išsilavinimas, asmenybių tipai – tik keli veiksniai, prisidedantys
prie skirtingų komunikacijos stilių. Jei atpažinsite skirtumus ir juos gerbsite,
sumažinsite nesusipratimų, konfliktų ir įsižeidimų tikimybę.

Pavyzdžiui, ekstravertai gali monopolizuoti pokalbius, imtis iniciatyvos,
kalbėti negalvodami. Intravertai, kurie iš pradžių pagalvoja, o paskui pasako,
gali pamanyti, kad ekstravertai – nemandagūs ir erzinantys.

Ekstravertai šiuos gi laiko abejingais atsiskyrėliais. Abiem būtų verta suprasti
vienas kito skirtumus ir pagal juos koreguoti pokalbio stilių.

Atgalinis ryšys, pagyrimai ir parama – būtini produktyvumui didinti, darbui
plėtoti, jausti pasitikėjimą savo jėgomis. Pasakykite kitiems, kad vertinate jų
pastangas ar pasiekimus. Pagyrimai efektyviausi, kai susiejami su tam tikra
veikla, savybe ar bruožu.