Prasideda visoje Europoje vykdoma informacinė kampanija, skirta rizikos darbo vietose vertinimui „Saugi darbo vieta. Naudinga Jums. Naudinga verslui”.
EUROSTATO duomenimis(1), kiekvienais metais dėl darbe įvykusių nelaimingų atsitikimų Europos Sąjungoje miršta 5720 žmonių. Be to, remiantis Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis(2), kiekvienais metais dar 159 500 ES darbuotojų miršta dėl profesinių ligų. Atsižvelgus į šiuos skaičius, galima teigti, kad dėl su darbu susijusių priežasčių Europos Sąjungoje kas tris su puse minutės miršta vienas žmogus. Daugumai šių nelaimingų atsitikimų ar susirgimų galima užkirsti kelią, ir pirmas žingsnis siekiant šio tikslo yra rizikos vertinimas. Rizikos vertinimui propaguoti vykdoma Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros inicijuota ir visoje Europoje vykdoma informacinė kampanija, skirta rizikos vertinimui „Saugi darbo vieta. Naudinga Jums. Naudinga verslui”.
Kampanijoje ypatingas dėmesys skiriamas su didele rizika susijusiems sektoriams, tokiems kaip statybos, sveikatos apsaugos ir žemės ūkio sektoriai, taip pat mažų ir vidutinių įmonių poreikiams. Kampanija vyks dvejus metus (2008–2009). Lietuvos įmonėse per 2007 metus įvyko net 3638 nelaimingi atsitikimai darbe, iš kurių – 193 sunkūs, 98 mirtini; 806 asmenims užregistruotos profesinės ligos. Darbo situacijos, kuriose įvyksta nelaimės, Lietuvoje ženkliai nesikeičia, tik pastaruoju metu padidėjo nelaimingų atsitikimų dėl kritimo iš aukščio (ne tik statyboje), dirbant iškasose, medienos ruošos ir kitus pavojingus darbus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatomis, darbdavys privalo organizuoti profesinės rizikos vertinimą, saugos ir sveikatos būklės paso pildymą ir įgyvendinti užtikrinančias darbuotojų saugą ir sveikatą prevencines priemones, tačiau 2007 m. valstybinės darbo inspekcijos tikrinimų duomenys rodo, kad 26 proc. įmonių visiškai nevertino rizikos savo darbo vietose. Dažniausiai (78 proc.) rizika nevertinta įmonėse, kuriose dirba iki 50 darbuotojų; rizikos nevertina beveik trečdalis prekybos ir žemės ūkio, ketvirtadalis apdirbamosios pramonės ir statybos įmonių.
„Joks su darbu susijęs nelaimingas atsitikimas ar susirgimas nėra pateisinamas”, – sako Vladimír Špidla, Europos Komisijos užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių komisaras. – „Net jeigu tokie nelaimingi atsitikimai nesibaigia mirtimi, jų sunkias pasekmes pajunta ir juos patyrę žmonės, ir visa ekonomika. Kiekvienais metais milijonai darbuotojų ES patiria nelaimingus atsitikimus, dėl kurių jie būna priversti likti namuose mažiausiai tris darbo dienas. Tai tampa milžiniška našta ekonomikai. Rizikos vertinimas yra pagrindinis būdas šiems skaičiams sumažinti. Tačiau rizikos vertinimas yra tik pirmas žingsnis – toliau būtina įgyvendinti konkrečias darbo saugos priemones.”
Saugios darbo vietos kampanija skirta pabrėžti rizikos vertinimo svarbą, kaip numatyta Bendrijos darbuotojų saugos ir sveikatos strategijoje (2007–2012), kurios vienas iš tikslų per šį laikotarpį 25 proc. sumažinti darbuotojų nelaimingų atsitikimų skaičių ES.
Kaip teigia Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros direktorius Jukka Takala, „šia kampanija mes norime paskatinti įmones riziką vertinti labai nuosekliai, į procesą įtraukiant visus darbuotojus. Mes norime skleisti geriausią patirtį, kuri gali būti pritaikyta įvairiose darbo vietose”. J. Takala taip pat pabrėžė pagrindinius šios informacinės kampanijos tikslus: „pirma, rizikos vertinimas nebūtinai turi būti sudėtingas, biurokratiškas ar vien tik ekspertams skirta užduotis. Šis klaidingas įsitikinimas ypač paplitęs mažose ir vidutinėse įmonėse. Yra įvairiausių priemonių (tokios kaip, kontroliniai klausimynai), kurios gali padėti įvertinti riziką; Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra siūlo paprastą penkių etapų metodą. Antra, tinkamas rizikos vertinimas yra labai naudingas verslui, kadangi sukūrus saugesnes darbo vietas įmonėse sumažėja darbuotojų nebuvimo darbe dienų dėl nedarbingumo, draudimo išlaidos, darbuotojai jaučiasi labiau motyvuoti, auga darbo našumas.”
„Galiausiai rizikos vertinimas taip pat padeda sumažinti nacionalinėms sveikatos priežiūros sistemoms tenkančią naštą,”, – sako Romana Tomc, Slovėnijos valstybės sekretorė darbo, šeimos ir socialiniais klausimais. Šiuo metu ir ateityje ES pirmininkausiančios valstybės bei ES socialiniai partneriai labai remia ir rems šią kampaniją, kaip ir nacionaliniai partneriai – dažniausiai nacionalinės už saugą ir sveikatą darbe atsakingos institucijos visose 27-ose valstybėse narėse. „Tai parodo, kad sauga ir sveikata darbo vietose yra pagrindinis Europos socialinio modelio klausimas”.