Dvylika metų gyvenę įprastu ritmu abiturientai, stovėdami ant egzaminų slenksčio, vis dažniau galvoja, kaip gyvens toliau? Ką veiks kitais metais tuo pačiu laiku? Kas, jei prastai išlaikyti egzaminai užkirs kelią tolesniam
pasirinkimui?
Pasak psichologų, egzaminų bijoma kaip ir kiekvienos veiklos, kuri bus vertinama kaip sėkminga ar nesėkminga. Deja, ši baimė – neišvengiama, tai tarsi vadinamoji “scenos baimės”. Ją patiria visi, kurie tam tikru nustatytu laiku privalo parodyti tai, ką geriausiai sugeba.

Minėtą baimę reikia tiesiog priimti, kovoti su ja – beprasmiška. Tam tikras jaudulio ir baimės lygis mobilizuoja – skatina mokytis, ruoštis egzaminui. Svarbiausia – neleisti jauduliui peraugti į paralyžiuojantį nerimą, kuris trukdo pasinaudoti sukauptomis žiniomis. Abejingumas egzaminui irgi nėra gerai, nes tada žmogus neturi jokių paskatų mokytis.

Gana dažnai nesėkmingų egzaminų priežastimi tampa nenuoseklus arba paskutinės nakties mokymasis. Siekiant gerų rezultatų, būtina išsiaiškinti ir mokymosi stilių: kiek laiko reikia informacijos įsavinimui, nuo to priklausys pasiruošimo egzaminams pradžia. Jei moksleiviai informaciją įsavina tik klausydami, turi gerą atmintį ir jiems nereikia įsavintą medžiagą kartoti, jų pasiruošimas egzaminams reikalaus mažiau laiko.

Tačiau didžiajai daliai mokinių gana pavojinga pasiruošimą egzaminams nukelti paskutinėms dienoms, ypač – paskutinėms naktims. Todėl labai svarbus žingsnis – planuoti laiką.

Dažnai kyla panika, kai matome prieš save didelį medžiagos kiekį. Tačiau labiausiai nerimaujame ne tada, kai ką nors darome, o tada, kai dar nieko nedarome, tačiau matome prieš save labai didelę užduotį. Todėl pradėkite nuo mažų žingsnelių, nesitikėdami per dvi dienas pakartoti visas matematikos formules, kurias mokėtės dvylika metų, – geriau susiplanuokite, kokį skyrių išanalizuosite jau šiandien, ir imkitės darbo.

Taip pat labai svarbu nepamiršti mokantis daryti pertraukų. Trumpas pertraukėles reikėtų daryti ne rečiau kaip kas 40 min.

Specialistai rekomenduoja per mokymosi savaitę skirti du vakarus ir vieną ištisą dieną poilsiui. Nepamirškite, kad geram rezultatui svarbus tiek darbas, tiek galimybė pailsėti smegenims.

Egzamino dieną nebūkite minioje, kurioje yra daug panikuojančių. Būtų gerai, jei šalia turėtumėte draugą, su kuriuo galėtumėte tiesiog pajuokauti.

Prisiminkite, kad egzaminai – laikinas dalykas. Darbas, kurį privalote padaryti. Jį atlikus gyvenimas tęsis toliau “padovanodamas” dar ne vieną išbandymą.

Tad sėkmės!

Tėvams:
– Nuo to, kaip jūsų vaikai išgyvens egzaminų stresą ir kaip elgsis sužinoję jų rezultatus, didele dalimi priklauso nuo jūsų. Pasistenkite išlikti ramūs,  per parengiamąjį laikotarpį drąsinkite vaiką. 

– Nerodykite vaikams savo nusivylimo jais. Geriausiai išvis atsikratykite to jausmo. Pamąstykite: gal jūs viso labo norite, kad vaikas įgyvendintų svajonę, kurios nepasiekėte patys?

Lietuvos sveikata

testas-apie-paaugliu-sveikata/61023″>Testas apie paauglių sveikatą