Neretai girdime teigiant: išgerk energinio gėrimo, ir visos problemos išsispręs! Jo tonizuojamasis poveikis toks stiprus ir ilgalaikis, kad visus darbus galėsite nudirbti iškart, o sporto aikštelėje jausitės stiprus kaip liūtas! Tad čiumpame energinius gėrimus nepagalvoję, kas už to žvalumo slypi. Deja, slypi ne itin malonūs dalykai sveikatai, apie kuriuos tikrai ne visi žino. Šįkart apie tai kalbamės su Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūrate KARALEVIČIENE.
Kaip energiniai gėrimai vertinami sveikatos specialistų?
Jau dešimtmečiais diskutuojama apie tonizuojamųjų produktų poveikį sveikatai ir dažniausiai pateikiamos išvados, kad poveikis žalingas. Energinių gėrimų atsiradimas apie 2000 m. sveikatos specialistų vertinamas kaip dar vienas žalingas sveikatai faktorius maisto rinkoje (po bulvių traškučių, gazuotų gėrimų su saldikliais ir pan.). Daug problemų sukėlė prekybininkų noras energinius gėrimus įtraukti į automatų, kurie stovi mokyklose, maisto ir gėrimų asortimentą. Šiaulių apskrityje pasiekėme, kad mokyklose nebūtų siūloma nei bulvių traškučių, nei gazuotų gėrimų su saldikliais, nei energetinių gėrimų. Šiuos produktus reikėtų vertinti kaip menkaverčius, žalingus žmogaus organizmui.
Ar tai, jog jie suteikia energijos, nėra mitas? Ar iš tikrųjų, pvz., sportininkams jie padeda sportuoti, o studentams – mokytis?
Kad energiniai gėrimai suteikia energijos, tai, be abejo, tiesa. Bet kad į jų sudėtį įeinančių stimuliuojamųjų medžiagų koncentracijos gali būti pražūtingos, ypač sveikatos sutrikimų turinčiam žmogui, tai irgi tiesa. Todėl išeitis būtų nevartoti bent iki 18 metų, o ir prekiauti jais tik vaistinėse, kaip tas daroma kai kuriose valstybėse (Prancūzijoje, Norvegijoje, Danijoje bei Belgijoje).
Didžiulė rizika vartoti energinius gėrimus sportuojant, nes tuomet ir taip prarandama skysčių, o kofeinas, kurio koncentracija tokiuose gėrimuose ypač didelė (100 ml energinio gėrimo yra nuo 30 iki 60 mg kofeino) pasižymi diuretiniu (šlapimo išsiskyrimą skatinančiu) poveikiu. Todėl netenkama daug skysčių, o su jais ir magnio bei kitų mikroelementų, kurie reikalingi normaliai širdies veiklai. Dėl to gali sutrikti širdies ritmas.
Todėl sportuojant vartoti energinių gėrimų negalima. Studentams, kuriems visada „trūksta vienos nakties“, kad pasiruoštų egzaminui, sveikiau būtų išgerti natūralios kavos, o ne alinti savo organizmą didžiulėmis tonizuojamųjų medžiagų bei sintetinių priedų koncentracijomis, esančiomis energiniuose gėrimuose. Juk ne veltui net patys gamintojai rekomenduoja per parą išgerti ne daugiau nei 1–2 skardines gėrimo. Jeigu kavos poveikis trunka 1–2 valandas, tai energinių gėrimų poveikis jaučiamas 3–4 valandas, o su jais patekęs kofeinas iš organizmo šalinamas 3–5 valandas ir pašalinama tik pusė jo kiekio.
Kokį dar poveikį jie turi organizmui?
Energinių gėrimų paskirtis – stimuliuoti, veikti tonizuojamai. Tačiau, kaip ir dauguma tonizuojamųjų produktų, jie pasižymi ypač stipriu nepageidaujamu poveikiu. Svarbu žinoti, kad kuo jaunesnis organizmas, tuo didesnė rizika, kad išsivystys priklausomybė nuo energinių gėrimų, kurią lydi ir depresija.
Perdozavus energinių gėrimų, pasireiškia susijaudinimas, sutrinka širdies ritmas, o turinčiuosius rimtesnių sveikatos problemų gali ištikti ir insultas ar infarktas, net gali plyšti akių kraujagyslės – ypač sergantiesiems širdies ligomis ar kurių padidėjęs kraujospūdis. Šie gėrimai sekina nervų sistemą, sukelia nemigą, nuovargį, vaikams padidina aktyvumą, kuris pasireiškia agresija, smurto proveržiais. Energinių gėrimų sudėtyje esančios medžiagos gali sukelti alergines reakcijas, sutrikdyti virškinamojo trakto veiklą. Be to, apie kai kurių sudedamųjų dalių, pvz. taurino, koncentracijų poveikį žmogaus organizmui, nėra pakankamai moksliškai pagrįstų duomenų.
Ypač pavojingas energinio gėrimo ir alkoholio derinys, tai gali būti pražūtinga ir dėl ūminio apsinuodijimo, kurio pasekmės gali būti nebepataisomos, ir dėl lėtinio apsinuodijimo, nes gerdamas alkoholį kartu su energiniais gėrimais, žmogus nesugeba įvertinti išgerto svaigiųjų gėrimų poveikio ir alkoholio suvartoja daug daugiau. Todėl kyla grėsmė priprasti prie vis didesnio alkoholio kiekio ir susirgti dviguba priklausomybe – ir nuo energinių gėrimų, ir nuo alkoholio. Manyčiau, kad, taip sparčiai „jaunėjant“ apsinuodijimams alkoholiu Lietuvoje, būtina pasirūpinti, kad bet koks alkoholis iki 21-erių metų būtų tabu.
Kokia energinių gėrimų sudėtis?
Pagrindinės energinių gėrimų sudedamosios dalys – tai kofeinas, taurinas, karnitinas, guaraninas, ženšenis, B grupės vitaminai, gliukozė, konservantai. Blogiausiai, kad visų šių medžiagų koncentracijos labai didelės ir nebūtinos žmogaus organizmui.
Kofeinas veikia galvos smegenų žievę, padidina protinio darbo galimybes, stimuliuoja fizinį aktyvumą. Tačiau per didelis kofeino kiekis vargina organizmą, dažnina kvėpavimą, širdies kraujagyslės išsiplečia, o smegenų – susiaurėja, padidėja arterinis kraujospūdis, sutrinka širdies ritmas.
Taurino poveikis organizmui mažiau ištirtas. Tai aminorūgštis, kuri kaupiasi raumenyse. Žmogaus organizmas pats pasigamina reikiamą taurino kiekį ir sveikam žmogui nereikia vartoti papildomai, tuo labiau kad dviejose skardinėse energinio gėrimo jo kiekis apie 500 kartų viršija dienos normą. Tokių didelių koncentracijų poveikis žmogaus organizmui nėra ištirtas.
Karnitino papildomai sveikam žmogui taip pat nereikia, nes, per daug stimuliuojant ląstelių energinių sistemų veiklą, daugiau gaminasi toksinių molekulių. Guaraninas pailgina ir sustiprina kofeino stimuliuojamąjį poveikį. Ženšenis taip pat pasižymi tonizuojamuoju poveikiu, didina arterinį kraujo spaudimą, gali sukelti galvos svaigimą.
Kaip manote, kodėl jie tokie paplitę?
Dažniausiai tokių produktų paplitimą lemia patrauklios reklamos, garantuojančios greitą, laukiamą efektą. Dėl to tikslas pritraukti kuo daugiau vartotojų lengvai pasiekiamas. Be to, visuomenės požiūris į alkoholinius gėrimus yra susiformavęs ir gana aiškus, o dabar siūloma iš pirmo žvilgsnio lyg ir visai nekaltą, tuo labiau ne alkoholinį gėrimą, kuris veikia tonizuojamai. Manau, jau laikas ir mūsų visuomenei išmokti atsirinkti, kas siūloma, ir žinoti, kad ne visada patraukliai pateikiamas produktas naudingas mūsų sveikatai. Tokiam paplitimui turi įtakos ir tai, kad energiniais gėrimais prekiaujama bendruose maisto prekių parduotuvių skyriuose, tad pirkėjai mano, kad tai įprasti gaivieji gėrimai.