Tikimasi, kad jau šių metų spalio pabaigoje Europos Parlamento sesijoje bus patvirtintas dar 2008-aisiais Europos Komisijos (EK) pateiktas dokumentas, kuriame numatytos griežtesnės nuobaudos už suklastotų vaistų platinimą, tiksliau apibrėžtos farmacinės sąvokos, receptiniams vaistams taikomos apsaugos priemonės bei sąlygos vaistų prekybai internetu.
“2007-aisiais Europos pasienyje buvo konfiskuota 2,5 mln. falsifikuotų vaistų. Lyginant su 2005-aisiais, šis skaičius išaugo beveik keturgubai – 384 proc. Iš 13-os duomenis teikiančių valstybių narių, 7-ios pranešė apie falsifikuotų vaistų paplitimą teisėtuose tiekėjų tinkluose. Skaičiuojama, kad kasmet dėl šalutinio vaistų poveikio Europos Sąjungos (ES) šalyse miršta iki 197 tūkst. žmonių. Šie grėsmingi skaičiai rodo, kad būtina kur kas atidžiau pažvelgti į tokias problemas kaip medikamentų falsifikavimas bei farmakologinio budrumo stoka”, – penktadienį Europos Parlamento Informacijos biuro surengtame seminare atkreipė dėmesį Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė.
Pasak jos, pacientai turi būti visiškai tikri, kad jų įsigyti medikamentai yra tikrai tie vaistai, kuriuos jie mano vartojantys.
“Dėl suklastotų vaistų vartojimo gydymas gali būti nesėkmingas ir net pavojingas gyvybei, todėl labai svarbu, kad naujojoje direktyvoje skiriamas didelis dėmesys vartotojų apsaugai nuo falsifikuotų medikamentų kuo greičiau įsitvirtintų ir kasdienybėje“, – iniciatyvos svarba įsitikinusi Europos Parlamento narė.
Anot jos, griežtesnė vaistų rinkos kontrolė duos naudos ne tik ES, bet ir kitų regionų gyventojams. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų tvirtinimu, daugelyje Afrikos šalių, taip pat kai kuriuose Azijos ir Lotynų Amerikos kraštuose daugiau nei 30 proc. visų vaistų gali būtų falsifikuoti. Dažnai juos siekiama įvežti į Europos Bendrijos rinką, todėl aktyvesnė prevencijos politika turėtų teigiamos įtakos ir išorės regionams – juose būtų sumažintos paskatos gaminti neoriginalius vaistus.
Kartu su minėtomis pataisomis europarlamentarai siekia išspręsti ir farmakologinio budrumo klausimą. Sistema, skirta vartojimui paruoštų vaistų saugumui kontroliuoti, yra itin svarbi visuomenės sveikatai – atliekant klinikinius tyrimus, šalutinis medikamentų poveikis gali likti nepastebėtas dėl tokių aplinkybių kaip sąveika su kitais vaistais ar vartojimo trukmė.
„Prieš kelis metus Europoje plačiai nuskambėjo „Vioxx“ istorija – paaiškėjo, jog šis artritą gydantis vaistas sukelia kraujagyslių ir širdies ligas. Šis pavyzdys dar kartą įrodė, kad dabartinė sistema, skirta vaistų poveikiui stebėti ir pranešti apie nepageidaujamos šalutinės reakcijos atvejus, yra nepakankamai efektyvi bei neapsaugo ES gyventojų“, – tikina R.Morkūnaitė.
Šiuo metu galiojantys ES teisės aktai numato, kad leidimą gaminti ir platinti vaistus farmacijos įmonė gali gauti pateikusi vieną paraišką Europos vaistų agentūrai arba abipusio pripažinimo būdu, kuomet naują produktą įvertinusios vienos šalies atsakingos institucijos suderina jų gamybą su kitomis Bendrijos narėmis. Ir nors pastaraisiais metais dabartinė ES farmakologinio budrumo sistema plėtota atsižvelgus į siekius geriau koordinuoti valstybių narių vykdomą veiklą, Europos Komisijos pasiūlymai, kurie sulaukė ir europarlamentarų pritarimo, ragina dar labiau sustiprinti farmakologinį budrumą ir racionalizuoti procedūras.
Didžiausią dėmesį rekomenduojama atkreipti į šalutinės reakcijos viešinimo atvejus – siūloma sistema įpareigoja apie visus tokius atvejus valdžios institucijas ir įmones pranešti bendrai ES duomenų bazei „Eudravigilance“. Be to, europarlamentarai ragina skaidriau informuoti visuomenę apie šalutinę vaistų reakciją ir apsvarstyti informacinio lapelio, kuriame turėtų būti pateikta aiškesnė informacija apie tam tikras medikamentų savybes, klausimą.
Balsavimai tiek dėl vaistų falsifikavimą, tiek dėl farmakologinį budrumą reguliuojančių teisės aktų pataisų EP turėtų vykti rugsėjo arba spalio mėnesiais, o Europos Taryba savo poziciją šiais klausimais pareikš gruodį.
Medik