Žurnalas „Sveikas žmogus“ ir toliau rūpinasi tais, kurių kraujospūdis aukštas. Šįkart – apie tai, kiek ir kaip judėti, jei sergate arterine hipertenzija. Lietuvos širdies asociacijos prezidentas doc. Pranas Šerpytis sako, kad siekti sportinių aukštumų nereikia, kaip ir sportuoti… Svarbu užsiimti fizine kultūra. O kaip – sužinosite perskaitę visą interviu su specialistu.

Ar reikia sportuoti hipertenzija sergančiam žmogui ir kaip nepersistengti?

Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad reikėtų atskirti sportą nuo fizinės kultūros. Sportas yra daug didesnis krūvis, todėl, kalbėdami apie arterine hipertenzija sergančius žmones, mes turėtume vartoti sąvoką reguliari fizinė kultūra. Visiems žmonėms, kurių arterinis kraujo spaudimas padidėjęs, reikėtų gydytis ne tik vaistais, bet ir fizine kultūra.
Jei žmogus turi antsvorio, reguliarūs fiziniai pratimai gali sureguliuoti svorį, padėti sustabdyti kilogramų augimą. O, sureguliavus svorį, kraujo spaudimas gali nukristi 5–10 mm gyvsidabrio stulpelio. Taip pat judėjimas padeda pasikrauti teigiamų emocijų, atsipalaiduoti nuo nervinės įtampos.
Tačiau visais atvejais judant būtina stebėti kraujospūdį: jei žmogus judės, kai jo kraujospūdis aukštas, t. y. nesureguliavęs iki normos, bus tikrai negerai. Diastolinis spaudimas neturi būti aukštesnis kaip 140, o sistolinis – 90 mm gyvsidabrio stulpelio.

Kiek reikėtų judėti? Ar pakanka kelių pratimų, pavyzdžiui, rytais?

Mes negalime sakyti, kad padarėme kelis pratimus, ir jau esame pajudėję. Svarbu judėti reguliariai, tam skirti ne mažiau kaip kelias valandas per savaitę.
Tai turi būti įvairūs fiziniai pratimai: ėjimas, vaikščiojimas, dabar labai populiarėjantis skandinaviškas ėjimas (su lazdomis), kai dirba dvidešimčia procentų daugiau raumenų grupių nei vaikštant įprastai, daug efektyvesnė medžiagų apykaita. Tinka ir pasivažinėjimas dviračiu, pabėgiojimas ristele ar plaukiojimas.
Šiaip padidėjusiu kraujospūdžiu besiskundžiantis žmogus iš tiesų gali daryti praktiškai viską – ir tenisą ar krepšinį žaisti, svarbu, kad tai nebūtų didelės varžybos, galinčios sukelti didelę emocinę įtampą.

Ką patartumėte tiems padidėjusiu kraujospūdžiu besiskundžiantiems žmonėms, kurie anksčiau nesportavo?

Nereikia nuogam pulti į dilgėles. Jeigu žmogus penkiasdešimt metų visiškai nejudėjo, fizine kultūra užsiiminėjo tik mokykloje, o paskui ilgus metus tai užmetė – pradėti reguliariai fiziškai judėti reikia palaipsniui. Šeimos gydytojas pažiūrės, koks yra spaudimas, ar jūs galite ir kiek judėti, patars, kokius pratimus geriausia rinktis. Juk šeimos gydytojas yra mūsų „sveikatos advokatas“.
Svarbu paminėti ir tai, kad, jei yra galimybė, vertėtų pasinaudoti sporto klubų paslaugomis – juose dirba profesionalūs treneriai ir konsultantai, todėl galima su jais pasitarti, pasakyti apie padidėjusį kraujospūdį ir kartu pasirinkti tinkamiausius fizinius pratimus.

O ką patartumėte tiems, kurie, atvirkščiai, aktyviai sportavo: vaikščiojo į sporto sales, kilnojo sunkumus ar užsiiminėjo kokia kita sunkia sporto šaka ir dabar sužinojo, kad susirgo arterine hipertenzija? Ar jie turi mesti tokį savo gyvenimo būdą ir pereiti prie lengvesnių sporto šakų?

Visiškai nutraukti aktyvios sportinės veiklos tokiems žmonėms nereikia, tačiau nebegalima ir siekti didelių sportinių rezultatų. Svarbu atsiminti, kad tokiems žmonėms visiškai nutraukti sportinio krūvio negalima – fiziniai pratimai būtini, kaip ir būtina toliau palaikyti iki tol buvusią fizinę formą. Tik, žinoma, šiuo atveju sportuoti be vaistų bus neįmanoma, todėl būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar gydytoju kardiologu. Vis tiek reikia kraujospūdį sureguliuoti medikamentais ir tik tuomet sportuoti. Tad judėti reikia, tik tas fizinis krūvis kartais turėtų būti gal kiek sumažintas, nebereikia per daug „plėšytis“ ir siekti sportinių aukštumų.

Kokios sporto šakos yra pavojingos anksčiau aktyviai nesportavusiems arterine hipertenzija sergantiems žmonėms?

Reikia vengti bet kokių sporto šakų ir pratimų, susijusių su dideliu adrenalino kiekiu. Vengti reikėtų nuo sunkumų kilnojimo iki kalnų slidinėjimo. Tai yra tokių sporto šakų, kurios sukelia stiprias emocijas. Žinoma, jei žmogus nori paslidinėti– tai daryti gali, tačiau saikingai ir prieš tai būtinai sureguliavęs kraujo spaudimą. Svarbu, kad tokio tipo sporto šaka žmogus neužsiimtų nuolatos. Viskas, kas saikinga, – galima. Juk daug svarbiau sportuoti nei gydytis vien vaistais. Svarbu suprasti, kad vaistai gali padėti arterine hipertenzija sergantiems žmonėms, tačiau fizinis aktyvumas – dar labiau.
 

Ūla Sauliūnaitė
 
Fizinio aktyvumo – tiek, kiek reikia