Pasak sporto medikų, dopingas – velnio pagunda, kuriai sunku atsispirti. Kasmet WADA – pasaulinė antidopingo agentūra – papildo ir taip milžinišką draudžiamų medžiagų sąrašą. Tačiau daugeliui sporto specialistų nerimą kelia ne didėjantis draudžiamų preparatų sąrašas, o genų dopingas. „Kai sportą užvaldys genų terapija, dabartiniai skandalai atrodys kaip nekaltas vaikų žaidimas“ skelbia BBC. 

Maža tikimybė
Įsibėgėjus Londono olimpinėms žaidynėms užfiksuotas kol kas vienas teigiamas dopingo testo rezultatas. Oficialiai patvirtinta, jog Albanijos sunkumų kilnotojas Hysenas Pulaku tapo pirmuoju olimpiečiu, kuris naudojo draudžiamus preparatus. Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) teigimu, liepos 23-iąją atliktame sunkiaatlečio H.Pulaku dopingo teste buvo aptiktas stanozololas.
Pasaulio antidopingo agentūros (WADA) prezidentas Johnas Fahey’us teigia, kad per šešis pastaruosius mėnesius prieš prasidedant Olimpinėms žaidynėms mažiausiai 107 sportininkams buvo pareikšti įtarimai vartojus dopingą, užkirtę jiems kelią į olimpiadą.
„Dopingo vartojimu įtariami atletai turi suvokti, jog galimybė nebūti sugautam yra mažiausia nei bet kada“,- kalbėjo J.Fahey’us.

Užfiksuotas atvejis
Genų dopingas nėra mokslinė fantastika. Tačiau baiminamasi, kad atsiradus genų dopingui sporto egzistencijai iškils reali grėsmė.
Pirmas potencialus genų dopingo atvejis užregistruotas 2006 metais. Vokietijos lengvosios atletikos trenerio Thomaso Springsteino namuose per kratą buvo rasta įtartinų elektroninių laiškų, kuriais domėtasi apie Repoxygen – vaistą, skirtą anemijai gydyti. Šio preparato pagrindas – virusas, į kurį įterpiamas eritropoetino (EPO) gamybą skatinantis genas. Tiesiai į raumenį įšvirkščiamas virusas perkelia geną į raumenų ląsteles, o jos pradeda gaminti eritropoetiną ir skatina raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, taigi didina sportininko ištvermingumą.
Genų dopingas – ląstelių, genų, genetinių elementų ar genų ekspresijos moduliacijos naudojimas ne gydymo tikslais, o siekiant pagerinti sportininko rezultatą. Teigiama, kad su genų inžinerijos pagalba galėsime greičiau bėgti, aukščiau šokti, toliau mesti. „Nereikės kilnoti svarmenų, ir nereikės bėgti dešimčių kilometrų, kad išsiugdytume ištvermę, – aiškina prof. fiziologas Peteris Weyandas. – Genų dopingas pakeis treniruotes: treniravimasis taps beprasmišku ir atgyvenusiu dalyku. Žmogus, kuris net nėra atletas, galės transformuotis į superžmogų.“

Išbandytas genų terapijoje
Pasak mokslininkų, jei prigimtis pagailėjo sportininkui gerų genų, jų jis gali įgyti taikydamas genų dopingą. Genų dopingas nuo paprasto dopingo skiriasi tuo, kad šiuo atveju atletai leistųsi genetiškai modifikuojami.
Pagrindinis veikimo principas seniai išbandytas genų terapijoje, ją gydytojai taiko paveldimosioms ligoms gydyti beveik du dešimtmečius. Mokslininkai yra sukaupę įvairiausių genų, kurie, įrodė bandymai su gyvūnais, didina raumenų masę, gerina deguonies įsisavinimą arba energijos tiekimą. Skirtingų rūšių genai suteikia skirtingų savybių, naudingų įvairiose sporto šakose. Ir nors nėra žinoma, kad atletams būtų taikomas genų dopingas, Tarptautinis olimpinis komitetas yra pasirengęs tikrinti sportininkus Londono olimpinėse žaidynėse ir šiuo aspektu.

Tarp kitko:

Genai, paversiantys sportininkus mutantais

Sunkumų kilnojimas
2007-aisiais JAV Johnso Hopkinso universiteto mokslininkas Se-Jin Lee kelioms pelėms suleido mutavusį MSTN geną. Kadangi jų organizmai beveik nustojo gaminti miostatiną, raumenys pasunkėjo dvigubai. Lee išbandė ir kito geno – miostatino poveikį stabdančio baltymo folistatino F66 geno – mutacijas. Abiejų genų derinys leido raumenims padidėti keturiskart. Taigi, turėdamas MSTN ir F66 genų, sunkumų kilnotojas galėtų tapti stipresnis.
Dviračių sportas
„Tour de France“ ar kitose lenktynėse dviratininkų raumenys sunkiai dirba, todėl jiems reikia labai daug deguonies. EPO genas gamina hormoną eritropoetiną (vadinamą EPO), o šis savo ruožtu padeda kaulų čiulpams gaminti daugiau deguonį pernešančių raudonųjų kraujo kūnelių. Užuot vartojęs hormonų dopingą, dviratininkas gali pasinaudoti genų inžinerijos išradimu ir minti pedalus daug ilgiau. Vis dėlto bandymai su genetiškai modifikuotomis pelėmis atskleidė, kad EPO yra labai pavojingas sveikatai.
Krepšinis
Apie labai ilgas galūnes svajojantiems krepšininkams praverstų mutavęs FBN1 genas, kuris gamina jungiamojo audinio baltymą fibriliną. Tačiau geno mutacija priskiriama prie rimtų ligų ir vadinama Marfano sindromu, ji gali pažeisti širdį, akis ir sąnarius. Norint išvengti pavojingo šalutinio poveikio, genų dopingą reikėtų pradėti vartoti labai anksti, kol organizmas dar nėra visiškai susiformavęs. 

Parengė Inga Markeliūtė

Lietuvos sveikata