Sveikas Zmogus

Dar senovės egiptiečiai žinojo apie cukrinį diabetą, tačiau tik visai neseniai pavyko išmokti efektyviau kovoti su šia pavojinga liga. Ilgus dešimtmečius buvo tobulinamos gydymo bei profilaktikos priemonės. Deja, ir šiandien cukrinis diabetas išlieka klastinga liga, nusinešanti į užmarštį šimtus milijonų niekuo dėtų gyvybių, nepasigailėdama nei seno, nei jauno. Pasak Antakalnio poliklinikos konsultacinio skyriaus gydytojos endokrinologės Onos Burkauskienės: „siekiant optimizuoti diabeto gydymą, būtinas paciento žinojimas apie šią ligą ir tiksli glikemijos kontrolė. Tik žinios gali padėti ligoniui pasiekti gerų rezultatų gydant diabetą, nes, kontroliuojant ligą, labai svarbus vaidmuo tenka pačiam sergančiajam“.

Kas 10 sekundžių – po mirtį

Pasak gyd. O. Jurkauskienės, nepaisant modernių gydymo galimybių, cukrinio diabeto kontrolė išlieka nepakankama. Didele dalimi prie to prisideda žinių trūkumas. Viena didžiausių lietuvių problemų ta, kad jie nesidomi cukriniu diabetu ir laiku nesuvokia, kas tai per liga. Blogiausia tai, kad pusė visų sergančiųjų cukriniu diabetu net nenutuokia apie ligą.

Pasaulyje kas 10 sekundžių nuo diabeto miršta žmogus, kas 10 sekundžių diagnozuojami du nauji diabeto atvejai, kas 30 sekundžių dėl diabeto komplikacijų amputuojama koja.

Cukrinis diabetas nustatomas išsivysčius pirmosioms komplikacijoms, kai pažeidžiamas regėjimas, kraujagyslės ir nervų sistema. Tik efektyvus gydymas ir optimali kraujo gliukozės koncentracijos kontrolė gali padėti sumažinti cukrinio diabeto komplikacijų dažnį.

Pasak gyd. O. Jurkauskienės, „ne visi žmonės gerai supranta ligos mechanizmą ir gliukozės koncentracijos kontrolės svarbą“. Pasak jos, pirmojo (būdingesnis jauniems) ar antrojo (būdingas vyresniems pacientams) tipo cukrinis diabetas išsivysto, kada organizmas nepakankamai gamina insulino. Jei kraujyje šio hormono pritrūksta, tuomet po valgio į kraują patekusi pagrindinė visų ląstelių energetinė medžiaga gliukozė negali patekti į ląsteles. Ląstelės pradeda badauti ir išsiskiria kenksmingi produktai. Siekiant kompensuoti kasos pagaminto insulino trūkumą, naudojami dirbtiniai.

Kodėl svarbi tiksli glikemijos kontrolė?

Pasak gyd. O. Jurkauskienės, sergantieji turi išmokti naudotis gliukozę matuojančiais prietaisais, švirkštais, teisingai išmatuoti glikemiją. Jie turi patys kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, žinoti kaip elgtis, jei gliukozės kiekis kraujyje labai padidėja, bei hipoglikemijos atvejais, t. y. kai gliukozės kiekis nukrenta žemiau nei 3,5 mmol/l. „Kiekvienam pacientui būtina sugebėti įvertinti gliukozės rodiklius, kad galėtų juos pats pakoreguoti. Žinias ir įgūdžius būtina reguliariai atnaujinti keičiant gydymo schemas ar vaistus“, – sako gyd. O. Jurkauskienė.

Vienbalsiai pripažįstama, kad viena svarbiausių kovos su cukriniu diabetu grandžių – kraujo gliukozės koncentracijos matavimas. Gliukozės koncentraciją reguliariai turėtų tikrinti ne tik žmonės, vartojantys insuliną, bet ir tie, kurie vartoja vaistus, mažinančius gliukozės koncentraciją.

Visada būtina tikrinti glikemiją prieš numatomą didelį fizinį krūvį, jo metu ir praėjus keletui valandų po jo, nes didesnis nei įprastas fizinis krūvis gali smarkiai sumažinti glikemiją, t. y. sukelti hipoglikeminę būseną ir tada būtina pavalgyti papildomai, o, jei pacientui taikoma insulino terapija, – ir pavalgyti, ir sumažinti kitą insulino dozę.

Susirgus (pvz., peršalus ar esant kitai infekcijai) būtina dažniau matuoti glikemiją ir ją pakoreguoti. Šiuo atveju gliukozės koncentracija kraujyje labai didėja, todėl gali atsirasti ir ketonų šlapime. Nors sergantysis dažniausiai karščiuodamas mažiau valgo, tačiau negalima nutraukti geriamųjų vaistų nuo diabeto vartojimą, o gydomiems insulinu būtinos papildomos nedidelės greitai ar trumpai veikiančio insulino dozės. Tokios taktikos reikia laikytis ir kitais atvejais, jei gliukozės kiekis labai padidėja –16 mmol/ ir daugiau.

Jei sumažinti glikemijos nepavyksta, atsiranda didelis silpnumas, pykinimas ar vėmimas, gausus šlapinimasis, mieguistumas, galimi ir skausmai pilvo plote – būtina skubi medikų pagalba, nes gali išsivystyti diabetinė koma.

Dažniausios gliukozės koncentracijos matavimo klaidos

„Dažniausia pacientų klaida – glikemijos matavimas tik ryte, nevalgius, o vien tokie glikemijos rodikliai neatskleidžia tikrosios padėties“, – sako gyd. O. Jurkauskienė. Visada būtina atkreipti dėmesį į tai, ar nepasibaigęs diagnostinių juostelių terminas.

Nemažiau svarbu pasirinkti tinkamą gliukozės koncentracijos matavimo prietaisą. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad daugiausia klaidų matuojant glikemiją, o vėliau ir leidžiantis insuliną padaroma, kada pasirenkamas rankiniu būdu koduojamas glikemijos matavimo aparatas. Tokiais atvejais 2 vv klaidingą insulino dozę pasirenka apie 50 proc. žmonių, 3 vv – net 23 proc. žmonių. Insulino dozavimo klaidų praktiškai nebūna, kada pasirenkamas automatiškai koduojamas glikemijos matuoklis.

Pasak gyd. O. Jurkauskienės, labai svarbu matuoti glikemiją po valgio ir, jei reikia, atitinkamai ją koreguoti. Esant sukoreguotai glikemijai po valgio, mažėja stambiųjų kraujagyslių komplikacijų dažnis ir galima išvengti širdies bei kraujagyslių ligų progresavimo ar bent jį sulėtinti. Pasak medikės, jau seniai nustatyta, jog net 75 proc. ligonių, sergančių diabetu, miršta nuo širdies bei kraujagyslių ligų komplikacijų. Be to, hiperglikemija po valgio didina ir retinopatijos (akies tinklainės pažeidimo) riziką.

Pirmoji pagalba ištikus nelaimei

Pasak gyd. O. Jurkauskienės, glikemija po valgio tiriama praėjus dviem valandoms nuo valgio pradžios. Optimali glikemijos kontrolės strategija – koreguoti tiek glikemiją nevalgius, tiek po valgio. Žinodamas glikemijos rodiklius per visą parą, gydytojas gali geriau pakoreguoti vaistus ir jų dozes. Tai ypač aktualu, kai pacientas gydomas insulinu. Atsižvelgdamas į glikemijos rezultatus, pacientas pats turi sugebėti padidinti ar sumažinti insulino dozę. Kraujo gliukozės koncentracija turėtų svyruoti tarp 3–6 mmol/l. Jei koncentracija mažesnė, didėja hipoglikeminės komos grėsmė. Dažniausiai hipoglikemija ištinka apie 2–4 val. nakties, tačiau lieka nepastebėta. Ši būklė pavojinga tuo, kad iš jos gali išsivystyti hipoglikeminė koma, kai žmogus praranda sąmonę, prasideda traukuliai, o, nesuteikus būtinosios pagalbos, ištinka mirtis. Tokios būklės išsivysto dėl insulino perdozavimo, padidėjusio jo poreikio, netinkamos dozės parinkimo ar susileidus insuliną nepavalgius. Dėl sumažėjusios gliukozės koncentracijos pacientas tampa išblyškęs, prakaituoja, jaučia silpnumą, dreba rankos, kojos. Tokiais atvejais reikėtų nedelsiant suvalgyti saldainį ar gliukozės tabletę.

Kita netikslios kraujo gliukozės koncentracijos nustatymo problema – hiperglikemijos. Dažnesnis bei gausesnis šlapinimasis, troškulys, skruostų raudonis ir lūpų sausumas yra pirmieji šios būklės požymiai. Hiperglikemija atsiranda per daug pavalgius ar susileidus per mažą insulino dozę.

Labai svarbu palaikyti tam tikrą gliukozės koncentraciją kraujyje ištisą parą, nes nuolat padidėjusi ji nepalankiai veikia visą organizmą ir sukelia grėsmingas komplikacijas:

· pažeidžiamos kraujagyslės, o tai dažna širdies infarkto, smegenų insulto, galūnių amputavimo priežastis;

· pažeidžiami nervai, vystosi neuropatija. Dėl to sutrinka pėdų jautrumas, atsiranda ilgai negyjanč· ių opų, sutrinka skrandžio, žarnyno, šlapimo pūslės, lyties organų bei prakaito liaukų veikla;

· pažeidžiamos akys (diabetinė retinopatija), susilpnėja regėjimas, sunkiais atvejais galimas visiškas apakimas;

· pažeidžiami inkstai (diabetinė nefropatija), trinka inkstų veikla, galimas visiškas inkstų nepakankamumas, kai reikia prijungti dirbtinį inksto aparatą ar persodinti inkstą;

Gliukozės kiekis kraujyje matuojamas:

· ryte nevalgius;

· prieš pietus, vakarienę ar dvi valandas po valgių ir einant miegoti, jei įtariama, kad gliukozės kiekis naktį labai krenta (jei naktį stipriai prakaituojama, vargina košmariški sapnai, ryte atsikėlus skauda galvą), tai rodo, kad vystosi hipoglikemija, arba, jei naktį gausiai šlapinamasi, sustiprėja troškulys, o tai rodo, kad labai padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje; tokiais atvejais būtina pamatuoti glikemiją 2–3 val. nakties ir gydymą pakoreguoti atsižvelgiant į nuo rodiklius.