Pirmadienį, gegužės 24 d., Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) oficialiai kreipėsi į LR sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį su prašymu pakeisti neseniai įsigaliojusį įsakymą dėl vaistų receptų rašymo ir išdavimo tvarkos, kai skiriami vaistai rašomi tik bendriniu veikliosios medžiagos pavadinimu. LGS atstovų įsitikinimu, šis teisės aktas yra parengtas nekompetentingai ir gali sukelti realų pavojų pacientų sveikatai bei gyvybei, nes juo vadovaudamasis gydytojas nebegalės kontroliuoti gydymo kokybės.
Pasak LGS prezidento prof. Liutauro Labanausko, vaistas yra gydytojo darbo priemonė ir tik gydytojas gali parinkti tinkamiausią pacientui vaistą. Tuo metu, pagal naująją tvarką, gydytojui draudžiama bet kokia forma skatinti ligonį pasirinkti konkretaus pavadinimo vaistą. "Kol gydytojui tenka atsakomybė už gydymo proceso rezultatą, jis privalo turėti galimybę kontroliuoti ir patį procesą, – sako LGS vadovas. – Tais atvejais, kai dėl paciento sveikatos ypatumų būtina skirti konkretų vaistinį preparatą, gydytojui turi būti suteikta teisė jį išrašant nurodyti jo prekinį pavadinimą, sprendimą argumentuojant asmens sveikatos istorijoje".
LGS prezidentas kelia klausimą – kas turėtų prisiimti atsakomybę už pasekmes, kai vaistininkui tinkamai neįvertinus paciento būklės, šiam bus pasiūlyti jo ligą komplikuosiantys vaistai? "Vaistininkas yra pardavėjas, suinteresuotas parduoti tą vaistą, kurį parduoti yra pelningiausia, o jo atsakomybės Lietuvos įstatymai nenumato, – pabrėžia prof. L. Labanauskas. – Ir nors sveikatos apsaugos ministras deklaruoja, kad jam svarbiausi pacientai bei jų interesai, esame įsitikinę, kad naujosios vaistų prieinamumo gerinimo plano priemonės – idealiausia dirva korupcijai".
Teigiama, kad pacientas, vaistinėje įrengtame monitoriuje matys visus to paties cheminio pavadinimo vaistus bei kainas ir pasirinks geriausią variantą. Neva ši sistema skatins pacientus rinktis pigiausius vaistus ir taip leis sumažinti gyventojų išlaidas vaistams. "Tačiau neįvertinama, kiek kainuos papildomas gydytojo darbas, parenkant konkrečiam pacientui tinkamiausią preparatą, pacientų pakartotiniai vizitai pas gydytoją, aiškinantis ar įsigytas preparatas yra tinkamas – visos šios išlaidos juk eis iš valstybės kišenės, – sako L. Labanauskas. – Pacientai patirs papildomas išlaidas, nes vaistai yra negrąžintina prekė, be to, sugaiš laiką poliklinikų eilėse, kurios tikrai pailgės".
Šiuo metu sveikatos ministro pasirašytame įsakymo pakeitime numatomos trys išimtys, kai bus leidžiama išrašyti vaistus, nurodant prekinį pavadinimą: išrašant biologinius vaistus, taip pat – nekompensuojamus vaistus, kuriuos sudaro trys ar daugiau veikliųjų medžiagų, ir išrašant vaistus, dėl kurių skyrimo konkrečiam pacientui motyvuotą sprendimą priėmė gydytojų konsultacinė komisija (GKK). Pagal šią tvarką, vienintelė galimybė skirti konkrečius vaistus pacientui – gauti GKK leidimą, tačiau nutylima, kad tokio leidimo gali tekti palūkėti savaitėlę ar net kitą, nes ši komisija organizuojama ne kiekvieną dieną, o mažose gydymo įstaigose – tik kartą per savaitę ar dvi.
Gydytojų sąjungos įsitikinimu, klaidingą sprendimą dėl įsakymo pasirašymo ministras priėmė suklaidintas įsakymo rengėjų, kurie veikliąją vaisto medžiagą prilygino vaistui. Tačiau vaisto veiklioji medžiaga yra tik dalis vaisto, kuris negali būti skiriamas, jeigu yra padidėjęs paciento jautrumas bet kuriai kitai sudedamajai vaisto daliai. Paciento ligos istoriją ir jautrumą vienam ar kitam vaistui žino tik gydytojas ir (kartais) pacientas, tačiau vaistininkas niekaip negali įvertinti šios informacijos. "Ministras, pasitikėdamas įsakymo rengėjų kompetencija ir pasirašydamas šį dokumentą, galima sakyti, žaidžia žmonių gyvybėmis, – teigia prof. L. Labanauskas. – Net tos pačios sudėties generinių vaistų kontraindikacijos yra skirtingos – pavyzdžiui, vienas vaistas gali būti vartojamas nėštumo metu, kitas – ne, ir šių niuansų nepaisymas gali turėti skaudžių pasekmių, net sukelti paciento mirtį".
iMed