Psichinė sveikata – sudėtinė žmogaus sveikatos dalis. Stiprios
psichinės sveikatos žmogus lengviau įveikia stresą, geba palaikyti gerus
santykius su šeima, draugais, priima tinkamus sprendimus ir už juos atsako,
džiaugiasi gyvenimo pilnatve ir tą malonumą išreiškia aplinkiniams. Kai žmogaus
organizme sutrinka vidinė pusiausvyra, dažnai pablogėja ne tik psichinė
sveikata, bet ir fizinė. Sutrikusi sveikata tampa milžiniška problema pačiam individui, jo šeimai, taip pat visuotinė sveikatos,
socialinė ir ekonominė problema. Kaip rodo Pasaulio sveikatos organizacijos
(toliau−PSO) skaičiavimai, 12 proc. visos pasaulio ligų naštos priskiriama psichikos sveikatos problemoms. Ateityje ši
procentinė dalis gali gerokai padidėti, jei nebus mažinami psichikos sveikatą
žalojantys veiksniai ir nebus ieškoma reikiamų išteklių psichikos ligoms gydyti. Lietuvoje šizofrenija serga apie 0,6 proc. gyventojų, o pasaulio gyventojų –
apie 1 proc.
Šizofrenijai gydyti vidutiniškai per metus skiriama 27 mln. litų.
Vaistų šizofrenijos gydymui kompensavimas vienam pacientui per metus kainuoja
apie 1700 litų.
Matydami, kiek nuostolių kelia psichikos sveikatos
pablogėjimas, suprantame, kad nepakankamai investuojama į sveikatą. Akivaizdu,
kad psichikos sveikata – „apleista“ visuomenės sveikatos sritis. Psichikos ligų
prevencijai, ankstyvam šių ligų išaiškinimui bei efektyviam gydymui neskiriamas
reikiamas dėmesys. Siekiant atkreipti visuomenės ir valdžios institucijų dėmesį
į psichikos ligų problematiką, spalio 10-ąją visame pasaulyje minima Psichikos sveikatos diena. Šių metų Pasaulinės psichikos sveikatos dienos tema – „Gyvenimas su šizofrenija“. Šia
aktualia tema PSO siekia atkreipti visuomenės dėmesį į neteisingą šizofrenijos,
kaip nepagydomos ligos, supratimą, kad sergantieji jaustųsi mažiau
stigmatizuoti bei gebėtų gyventi visavertį gyvenimą.
Kas yra šizofrenija?
Šizofrenija yra lėtinė psichinė liga,
kuri palaipsniui pažeidžia mąstymą, jausmus, valią ir suvokimą. Ligos simptomai:
mąstymo sutrikimas, nenuoseklumas, haliucinacijos, kliedesiai. Sergantysis
ilgainiui keičiasi: jis ima gyventi tarsi „nerealiame pasaulyje“, jam sunku
išlaikyti dėmesį, sunkiau mokytis, dirbti, jis ima elgtis kaip koks nors
ypatingas asmuo, manyti, kad aplinkiniai jam linki blogo, stengiasi pakenkti.
Jis pradeda lėčiau kalbėti, lėtėja jo mąstymas, nenori ką nors veikti, jį apima
apatija, nesugeba prisižiūrėti, sumenkėja jausmų gama, išnyksta susidomėjimas
gyvenimu, nutrūksta kontaktai su šeima. Ligai būdingi pasikartojantys
priepuoliai ir geros būsenos laikotarpiai. Pavojingiausi – pirmieji 6 ligos
metai, kuomet įvyksta daugiausia savižudybių. Statistiniais duomenimis, 50
proc. sergančiųjų šizofrenija bando žudytis, 10 proc. nusižudo. Jei sergantysis
šizofrenija išgyvena iki 60 m., vyresniame amžiuje ligos simptomai tampa mažiau
išreikšti. Pasveikti visiškai ar iš dalies yra galimybė, ypač tiems asmenims,
kuriems liga diagnozuojama pradiniuose etapuose, jei parenkami tinkami vaistai
ir gydymo metodai, ligoniai turi šeimos palaikymą bei geresnes socialines garantijas.
Faktai apie
šizofreniją:
• Vidutiniškai
24 milijonai pasaulio gyventojų serga šizofrenija.
• Liga
paprastai pasireiškia vėlyvoje paauglystėje ar jaunystėje: vyrams 15–25 metų,
moterims 25–35 metų.
• Šizofrenija daugiausia serga 15–35 metų
amžiaus asmenys.
• Daugiau nei 50 proc.
sergančiųjų šizofrenija negauna tinkamo
gydymo.
• 90 proc. sergančiųjų šizofrenija ir
nesigydančiųjų yra besivystančiose šalyse.
• Sergantiesiems
šizofrenija pagalba turi būti teikiama bendruomeniniu lygiu, aktyviai į veiklą
įtraukiant šeimą ir bendruomenę.
PSO pažymi, jog labai svarbu kompleksinis šios
ligos gydymas. Atslūgus ligos paūmėjimui, tokie asmenys turi
būti integruojami į visuomenę ir mokomi joje gyventi.
Dažnai liga paūmėja vien dėl to, kad žmogus jaučiasi vienišas, bejėgis,
izoliuotas. Taip dažniausiai atsitinka dėl to, kad tokie žmonės susiduria su
kasdiene diskriminacija mokslo, gyvenamojo būsto ar darbo srityse. Tik 20 proc.
šia liga sergančiųjų sėkmingai įsilieja į darbo rinką. Kai kurios šalys tokiems
ligoniams net neleidžia dalyvauti visuotiniuose balsavimuose, tuoktis ar turėti
vaikų. Svarbu neužmiršti, kad svarbią pagalbą tokiems žmonėms galėtų teikti pirminės
sveikatos priežiūros specialistai.
Atlikti tyrimai besivystančiose šalyse (Indijoje,
Irane, Pakistane ir kt.) patvirtina
pirminės sveikatos priežiūros sistemos svarbą,
teikiant pagalbą žmonėms su psichikos negalia. PSO rekomenduojamos priemonės:
• pirminės sveikatos priežiūros specialistų mokymas dirbti su psichikos
ligoniais;
• aprūpinimas ir gydymas medikamentiniais vaistais;
• šeimos tinklo stiprinimas ir pasirengimas suteikti tinkamą pagalbą;
• reikalui
esant, ligonių nukreipimas pas psichikos sveikatos priežiūros specialistą;
•visuomenės
švietimas, siekiant sumažinti ligonių stigmą
ir diskriminaciją.
Keli faktai
susiję su šižofrenija:
Neseniai mokslininkai nustatė glaudžią sergamumo nervų ligomis sąsają su
cheminiu dirvožemio balansu. Vietovių, kurių dirvožemyje rasta daugiau fosforo
ir ličio, gyventojai turi mažesnę riziką susirgti nervų ligomis, tarp jų ir
šizofrenija. Atlikus Baltijos jūros šalių tyrimus, nustatyta, kad sergamumas
šizofrenija bei kitomis nervų sistemos ligomis yra gerokai didesnis
Skandinavijos valstybėse negu Lietuvoje ar Estijoje. Štai Suomijos dirvožemyje
mažiausiai minėtų elementų ir sergamumas nervų ligomis čia yra didžiausias.
Psichinę sveikatą lemia daugybė veiksnių: tai ir cheminių elementų
pusiausvyra organizme, ir genetinės savybės, ir socialinė
aplinka, kurioje mokomės, dirbame, ilsimės. Kiekvienas iš dalies esame
atsakingi už tai, kad sergančiųjų psichikos ligomis gausėja, o jų atskirtis
didėja.
Psichikos ligų destigmatizavimas – ilgas procesas, reikalaujantis visų
pirma bendruomenės susitelkimo, geranoriškumo bei atsakomybės. Tolerancija psichikos
ligoniams ir jų integracija, nuoširdus rūpestis psichikos ligonių išgyvenimais
ir pagalba turėtų būti skatinama nuosekliai ir jau nuo mažų dienų darželiuose
ir mokyklose.
Šiandien, Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, susitelkim ir paklauskim
vieni kitų: „Kaip aš asmeniškai galiu prisidėti, kad kiekvieno mūsų psichinė
sveikata būtų stipresnė?“
Straipsnį pagal įvairią literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų
prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės
sveikatos administratorė Jūratė Kriaučiūnienė