Gyvūnų įkandimų bijome ne veltui – pasirodo, paprastas įkandimas gali baigtis gydymusi nuo pasiutligės arba nuolatiniu randų maskavimu. Šiaulių apskrities ligoninės vaikų chirurgijos ortopedijos traumatologijos centro vedėjas Povilas Venckus sako, kad populiariausias gyvūnas Lietuvoje, mėgstantis parodyti savo dantukus, yra šuo. „Nors tenka gydyti ir žiurkių apkandžiotus vaikus, retkarčiais iš kaimo vietovių atvežami ir arklio apkandžioti žmonės. O pavojingiausios Lietuvoje, žinoma, yra gyvatės, nors jos mūsų šalyje ir ne tokios nuodingos kaip kitose”, – sako P. Venckus.
Gyvūnų žaizdos gyja sudėtingai
Abstrakčiai apie gyvūnų įkandimus kalbėti neįmanoma. Kiekvienas atvejis būna gana skirtingas. Juk gyvūnas gali perkąsti audinius, apdraskyti ar tik įplėšti.
Medikas tvirtina, kad jei po įkandimo liko tik žymės ir neatsirado plačių žaizdų, tai reikėtų nuplauti tą vietą su muilu. Tačiau, esant didelėms žaizdoms, būtina dėti tvarstį. Visais atvejais patartina kreiptis į gydytoją ir pirmiausia ištirti, ar neužkrėsta pasiutlige. Juk užsikrėsti pasiutlige nereikia net gyvūno įkandimo, užtenka tik apseilėjimo. Tik gydytojas gali nuspręsti, ar reikalinga vakcinacija nuo pasiutligės, ar ne.
„Svarbu išsiaiškinti, ar kąsdamas gyvūnas į žmogaus organizmą įnešė infekciją. Taip pat būtina nustatyti, ar žmogų apkandžiojęs gyvūnas neserga pasiutlige ”, – sako centro vedėjas.
Kadangi gyvūnai ėda visokią mėsą, tai savo burnoje turi labai piktą infekciją. Ir jei gyvūnas kanda, dažnai užtenka tik suleisti dantis į audinius, ir infekcija žaibo greitumu perduodama žmogui, – taip prasideda uždegimas.
„Būna atvejų, kad net nėra būdų, kaip tą žaizdą išvalyti, tuomet reikia antibiotikų. Jei ima vystytis pūlingos komplikacijos, tenka ir operuoti žaizdą“, – sako P. Venckus.
Neretai pasitaiko, kai gyvūnas tiesiog iškanda dalį audinių ir žmogui lieka defektai toje vietoje. Dažnai lieka randai, jie daug prasčiau. Medikas aiškina, kad dažnai gyvūno įkandimo žaizdų negalima sutvarkyti paprastai. Žaizdos susiuvimas yra sudėtingesnis nei kosmetinis. „Reikalingas žaizdų drenavimas – nuolatinis sekreto iš žaizdos pašalinimas. O toks žaizdų gijimas neretai yra komplikuotas.
P. Venckus sako, kad rando gijimas priklauso nuo to, kurioje vietoje, kokio dydžio jis yra ir kaip labai yra pažeisti audiniai. „Aišku, jei įkandimas nedidelis, tai ir randas nebus didelis, bet jei yra dideli sudraskymai, tada jau sudėtingiau”, – sako Šiaulių apskrities ligoninės vaikų chirurgijos ortopedijos traumatologijos centro vedėjas .
Svarbu neužleisti randų
Mediko teigimu, randų gijimas labai priklauso ir nuo žmogaus organizmo. „Vieniems randai būna labai dideli, kitiems ne ”, – sako medikas. Tačiau bet kokiu atveju, gyvūnų sudraskymai ir sukandžiojimai palieka savo žymę.
Randų gydymo trukmė priklauso nuo žaizdos vietos, dydžio ir tipo. Visame pasaulyje randų gydymas paliekamas pačiam pacientui. Užtenka tik mediko patarimo, kokią priemonę pasirinkti, ir tolesniu randų gydymu rūpinasi pats žmogus. Po tam tikro laiko jis pakartotinai ateina pas gydytoją gydymui įvertinti.
Naudodami randų gydymo arba patologinio randų išvešėjimo prevencijos priemones, galime pagreitinti rando subrendimą. Šiuolaikinės randų gydymo priemonės lygina, mažina ir švelnina randų paviršių, mažina perštėjimą, nemalonius pojūčius ir padeda jiems nykti.
Geriausių rezultatų pasiekiama, kai randai pradedami gydyti iš karto, kai tik sugyja oda – ankstyvu randėjimo periodu, kai jungiamasis audinys pildo odos ir poodžio defektą, formuojasi ir tvirtėja. Jeigu randas senas, gydyti jį gali būti sudėtingiau.