Šiandien daug dėmesio skiriama mitybai, t.y. atskirų maisto produktų mitybinei vertei ir jų pasirinkimui. Mokslininkai randa vis naujų veikliųjų medžiagų augaliniuose produktuose, ieško ryšio tarp šių medžiagų vartojimo ir galimybės išvengti ligų. Šiuolaikinė civilizacija visų ligų priežasčių (ir jų profilaktikos priemonių) ieško ekologijoje ar vitaminų, mineralinių medžiagų, atioksidantų derinyje. Tikimasi taip sutvarkyti ląstelėje vykstančius medžiagų apykaitos procesus ir kitas fiziologines funkcijas, kad taptume sveiki, darbingi ir žvalūs. Ar tai įmanoma? Ar įmanoma maisto produktais pasiekti kūno ir sielos harmoniją, ar tai tik utopiškos stebuklingojo „gyvybės eleksyro“ paieškos ?
Maistas biologo požiūriu Visos gyvos būtybės Žemės biosferoje skirstomos į 2 dideles grupes: autotrofus ir heterotrofus. Autotrofai – augalai ir kai kurios bakterijos, kurios, naudodamos saulės energiją, sugeba pasisavinti mineralines žemės medžiagas. Šie organizmai priklauso tik nuo saulės energijos.
Visos kitos gyvos būtybės – heterotrofai, t.y. maistui ir energijai naudojančios autotrofų sukurtas organines medžiagas – sudėtingus angliavandenių junginius.
Įdomus tas faktas, kad sodo sklypelyje išaugintų vaisių ir daržovių masė (sausosios medžiagos, išgarinus vandenį) yra pakankamai didelė, palyginti su dirvožemio, kuriame jos išaugo, sluoksniu. Ir, jei vaisių ir daržovių masė susidarytų iš žemės junginių (kaip mano daugelis mūsų), sklypelio žemė sumažėtų keliais metrais. Augalai – unikalus gamtos reiškinys, sugebantis savo masę sukaupti iš ore esančių medžiagų (iš žemės paimama tik tiek, kiek liktų sudeginus derlių, t.y. pelenai arba mineralinės medžiagos).
Maistas geochemiko požiūriu Gyvų būtybių 99 procentai kūno susideda viso labo iš 6 elementų – vandenilio, anglies, azoto, sieros, deguonies ir fosforo. Tai labiausiai paplitę elementai Visatoje, bet ne Žemėje. Anglies Žemės plutoje tėra 0,35 proc., nors ji sudaro organinių junginių pagrindą. Žemės plutos 80 proc. sudaro silicis, geležis ir deguonis. Žmogaus kūne labai nedideliais kiekiais randama visų Mendelejevo sistemos elementų. Jų turi būti griežtai fiksuotas kiekis, kitaip gresia gyvos biologinės sistemos žūtis.
Natūraliai kyla klausimai: kodėl mūsų kūnas sudarytas būtent iš šių elementų, kodėl gyvybė Žemėje formavosi būtent jų pagrindu? Kodėl mes negalime sintetinti maisto kaip autotrofai – iš oro, veikiant saulės energijai? Žmogus – protingiausia būtybė Žemėje, kiek laiko ir jėgų jis skirtų kitiems tikslams, jei nereikėtų rūpintis duona kasdienine. Bet vėlgi žinome, kad gamta kurdama neklysta. Ir maistas, ir rūpinimasis duonos kasdienės gavimu dažnam iš mūsų yra ir egzistencijos pagrindas ir prasmė. Pamąstykime apie šiuos dalykus.
Maistas biochemiko požiūriu
Visi žinduoliai maitinasi produktais, kurių sudėtyje yra angliavandenių, riebalų, baltymų (organinių medžiagų) ir mineralinių druskų. Kiekvienos organinių medžiagų grupės įvairovė susidaro iš mažesnių „statybinių plytų“. Baltymai – iš aminorūgščių, riebalai – glicerolio ir riebalų rūgščių, sudėtiniai angliavandeniai – iš paprastųjų (kurių tik keletas).
Visų žinduolių ląstelės iš kraujo priima tik šias suskaidytas „plytas“, iš kurių sintetina savo baltymus, riebalus, angliavandenius. Kas iš to, jei valgysime kuo sveikiausią maistą, bet jei jis nebus iki galo suskaidytas, tai į ląstelę nepateks. Atrodytų, biocheminiu požiūriu (materijos požiūriu) dar svarbiau turėti sveikas kepenis, kasą (ir visą endokrininę bei virškinamąją sistemas) negu kruopščiai pasirinkti produktus.
Peršasi išvada, kad tereikia gauti su maistu pakankamai įvairių medžiagų, turėti sveikas kepenis, kasą, inkstus, valgyti ekologiškai švarų maistą, ir nebus jokių ligų. Deja, tikrovėje to nėra. Kas gali garantuoti, kad valgydamas idealiai parinktą maistą (jo sudėties požiūriu) žmogus nesirgs.
Šiuo metu optimalios ir priimtinos mitybos tiesos yra šios:
· Valgyti kuo daugiau įvairių vaisių ir daržovių, t.y. gauti su maistu natūralių vitaminų, mikroelementų ir antioksidantų.
· Valgyti negludintus grūdus, jų košes ar kitu būdu papildyti maisto racioną maistinėmis skaidulomis.
· Kuo mažiau vartoti cukraus, aukščiausios rūšies kvietinių miltų gaminių, gyvulinių riebalų, riebių ir saldžių desertų.
· Kuo mažiau vartoti keptos, riebios mėsos. Taukus keisti aliejumi.
Ši mityba mažina pavojų susirgti vėžiu ir širdies, kraujagyslių ligomis.
Mityba Rytų filosofijos požiūriu
Didelis dėmesys mitybai skiriama Ajurvedoje. Ši filosofinė kryptis plinta ir Vakaruose. Šiuo metu Ajurvedos klinikos veikia Šveicarijoje, Austrijoje, Vokietijoje, JAV. Amerikoje ir Rusijoje (Buriatijoje) veikia mokslinio tyrimo institutai, Ajurvedos ir Tibeto medicinos tiesas bandantys aiškinti šiuolaikinio gamtos mokslo lygiu.
Maisto virškinimas Ajurvedoje alegoriškai lyginamas su malkų degimu krosnyje. Malkos – struktūrinė, materiali kaphos energija, oras – vata, o pati ugnis – pita. Visiškam sudeginimui reikalinga optimalus šių energijų derinys, kurią induizmas sugebėjo derinti, harmonizuoti maistu (kaip tam tikros rūšies energijos nešėju), taip pat gyvenimo būdu, masažu ar kitomis to meto fizioterapijos priemonėmis.
Kinų medicina (Dao filosofija) moko, kad kiekviename reiškinyje, jo vienybėje, yra 2 pusės, tendencijos, energijos, priešingi poliai – IN ir JAN. Mityba turi būti subalansuota IN ir JAN atžvilgiu, tik tada žmogus bus sveikas. Kinų filosofija teigia, kad tiek materialusis pasaulis, tiek žmogus, tiek elektronas turi korpuskulinę (materijos, dalelės) prigimtį, kuri vadinama IN, bei šviesos bangos prigimtį, kuri vadinama JAN.
Holistinė medicina bei mityba
Pagaliau ir medicina „nebeskaldo“ žmogaus kūno į dalis ir nebenagrinėja vien inkstų funkcijos, atribojusi šio reiškinio nuo žmogaus esmės. Medicina grįžta prie savo mokslo ištakų, t.y. mokymo, kad žmogus sudarytas iš energinių vibracijų. Tankiausios vibracijos –tai elektronų judėjimas apie protonų ir neutronų branduolį. Šias vibracijas mes vadiname materija. Ją galime tirti, matuoti kitais šio lygmens prietaisais. Aukštesnio lygio vibracijų prietaisai nematuoja, jos praeina pro molekules, tarsi jų neužkliudydamos. Medicina vis dažniau prieina prie išvados, kad materialaus lygmens organizuotumą žmogaus kūne (homeostazės palaikymą) nulemia labai subtili mūsų kūne esančių energinių kanalų visuma. Energinių kanalų veiklą, aktyviuosius jų taškus medicina matuoja Folio, Vega-test, Nakatani metodais, kurie pagrįsti kompiuterine technika. Šiais metodais galima nustatyti, kaip maiste, žolėse esanti bioenergija veikia, kontaktuoja su energinių kanalų energija, ar šis kontaktas harmonizuoja žmogų.
Homeopatija
Vis labiau pasaulyje plinta gydymasis homeopatijos priemonėmis, tik nedaugelis supranta, ką reiškia sąvoka „homeopatinis vaistas, homeopatiškai paruošta žolė, mineralinė medžiaga“. Homeopatai pripažįsta, kad augalai, mineralai, be savo materialaus lygmens, dar turi energinį lygmenį. Pavyzdžiui, jei turime medetkos spiritinę ištrauką ir ja gydysimės, tai bus fitoterapija. Jei šios ištraukos lašą sumaišysime su 99 lašais spirito, papurtysime, po to paimsime jau šio skiedimo lašą ir vėl 99 lašus spirito ir taip 12 kartų, tai turėsime C12 potencijos homeopatiškai paruoštą medetką. Medetkos atomų ir molekulių joje nedaug bus belikę arba visai nebus, tačiau medetkos energinė informacija bus sustiprinta, ją organizmas „perskaitys“, ir to užteks sveikimui. Homeopatai dažniausiai ištiria žmogaus energinių kanalų būklę kompiuterizuotais metodais ir pagal tai parenka vaistus.
Dažniausiai mes užmirštame, kad ir mūsų maistas taip pat yra augalai, mineralai, kad ir jis gali duoti ne vien statybines medžiagas kūnui, bet veikti kūną energiškai, todėl mityba turi būti individuali, nes individuali kiekvieno žmogaus genomo energinė informacija. Mitybos metu vyksta labai sudėtingas visų energijų kontaktas, o ne vien biocheminiai procesai.