+1
-0
+1
Hemorojus: atidėlioti gydymą pavojinga

Hemorojus

Sveiki, turiu labai nemalonią problemėlę. Pastebėjau, kad nuėjus į tualetą
ir atlikus didelį reikalą pasirodo kraujo, o “anas galas” dažnai įtrūksta ir
peršti. Dėl to dažnai neinu didelio reikalo, o kai nueinu, skauda. Patarkite,
kaip reikėtų gydytis ir ką valgyti, nes pas gydytoją tai jau neisiu, nes gėda, o
ir kas gali ten čiupinėti? Ačiū.
A.

Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės Chirurgijos skyriaus gydytojas
– chirurgas Vilius Kryžauskas:

– Hemorojus vargina daug žmonių, nors ne kiekvienas drįsta dalintis šia bėda –
tai pakankamai asmeniška ir nemalonu. Dėl šios ligos vizitas pas gydytoją atrodo
nemalonus, o neretai ir gėdingas. Tačiau toks požiūris neteisingas – delsti ne
tik nereikia, bet kartu ir pavojinga.

Hemorojus – išangės kraujagyslių (hemorojinio) rezginio išsiplėtimas,
išvešėjimas.

Hemorojaus mazgai dažniausiai skirstomi į vidinius ir išorinius. Vidiniai
padengti ne oda, o gleivine, todėl lengvai pažeidžiami ir kraujuoja. Be
hemorojaus, kraujavimą gali sukelti ir storosios bei tiesiosios žarnos augliai
(navikai), išeinamosios (analinės) angos fistulės, įplėšos, polipai ir kitos
ligos. Bet visas šias ligas gali tiksliai nustatyti tik gydytojas, kuris ir
skirs reikiamą gydymą.

Dėl to būtina kreiptis į chirurgą, kuris ištirs kas sukelia kraujavimą –
hemorojaus mazgai ar kitos, neretai labai pavojingos ligos.

Apžiūrėdamas išangę, gydytojas nustato ar yra iškritę hemorojiniai mazgai.
Apžiūrima ir specialiu instrumentu anoskopu, atliekama rektosigmoidoskopija,
t.y. stebima ar nėra polipų, navikų ir kitų ligų žarnoje.

Hemorojus gydymas yra medikamentinis ir chirurginis.

Jei nepavyksta sureguliuoti dieta, skiriami vidurius laisvinantys ir žarnos
gleivinės nedirginantys vaistai, gerųjų žarnyno bakterijų kompleksas, ypač
veiksmingas po antibiotikų kurso, ir sureguliuojantis reguliarų tuštinimąsi. Jei
hemorojaus mazgai padidėja, skiriami tepalai, žvakutės ir vaistai. Jei ir šis
gydymas neefektyvus – atliekama operacija.

Pagrindiniai hemorojaus požymiai:

* išangės perštėjimas, šlapiavimas, skausmas,
* neskausmingas kraujavimas – nedidelis šviežio kraujo kiekis dažniausiai
pasirodo tuštinimosi pabaigoje,
* hemorojinių mazgų iškritimas,
* atsiranda bėrimas aplink išangę, oda tampa jautri, sudirgusi.

Dažniausiai hemorojus atsiranda dėl:

x blogų mitybos įpročių, kai valgoma mažai skaidulų turinčio maisto, daržovių,
vaisių,
x nuolat pasikartojančio vidurių užkietėjimo, kai dažnai vartojami
laisvinamieji,
x sunkaus fizinio, ilgalaikio sėdimo ar stovimo darbo,
x nėštumo ir gimdymo,
x nutukimo,
x paveldimumo.

Hemorojus būna šių stadijų:

* pradinė, kai jaučiamas diskomfortas išangėje, retkarčiais kraujuojama,
* hemorojaus mazgų iškritimas ir savarankiškas jų atsistatymas,
* kai iškritę hemorojaus mazgai atstatomi tik rankomis,
* hemorojaus mazgai nuolat iškrenta po tuštinimosi, padažnėja kraujavimas, po
atstatymo vėl iškrenta, nes analinės angos ir tiesiosios žarnos raumenys jau
nebegali sulaikyti krintančių mazgų.

Sergant hemorojumi svarbu:

x išvengti vidurių užkietėjimo,
x laikytis higienos,
x valgyti skaidulų turintį maistą (vaisius, daržoves),
x gerti daug skysčių (iki 2 litrų) per dieną,
x vartoti gerąsias žarnyno bakterijas, kurios atstato mikrobiotos žarnose
pusiausvyrą.

Parengė Milda Armonaitė