Hipodinamija arba kodėl reikia prisiversti judėti

Tiesiogiai išvertus iš graikų kalbos, hipodinamija reiškia „jėgos
trūkumą“. Aiški užuomina – mums nepakanka jėgų pakilti nuo mėgstamos sofos ir
prisiversti pajudėti. Bet tai yra būtina. Papasakosime, kaip įveikti tinginystę
ir suteikti gyvenimui dinamikos.

Mūsų gyvybinės funkcijos kūrėsi pirmykščiame bendruomeniniame periode, kuomet
maisto ieškodavęs, nuo pavojų gelbėdavęsis žmogus judėdavo daug ir aktyviai.
Daugelis bėgimo metų pripratino organizmą prie fizinio krūvio. Ir dabar, norint
išsaugoti sveikatą, mums reikia judėti.

Tačiau žmonės visuomet siekia palengvinti sau gyvenimą. Dabar mes judame
automobiliais, spoksome į televizorius ir jau daugelį metų nepakylame nuo sofų,
norėdami perjungti kanalą – juk tam yra nuotolinio valdymo pultelis! O ir
daugelio mūsų darbas – sėdimas.

Pirmiausiai nuo mažo judrumo nukenčia raumenys, kurie nuo krūvio stokos pamažu
atrofuojasi. Ir kalbama ne tik apie nuo ilgo sėdėjimo ant kėdės nutirpusius kojų
raumenis ar silpstančius rankų raumenis. Pavojinga tai, kad kenčia ir širdies
raumuo (miokardas), ir kraujagyslių sienelės. Dėl to vystosi hipertenzija,
išemija, sutrinka širdies ritmas. Be to, sulėtėja medžiagų apykaita, todėl
didėja kaulų trapumas ir sutrinka vidaus organų veikla, o angliavandenių-riebalų
balanso sutrikimas yra tiesiausias kelias į nutukimą.

Kokios yra tingulio pasekmės?

Pastebimai sumažėja bendras organizmo atsparumas, žmogus pradeda lengvai
„gaudyti“ įvairiausias infekcijas, dažniau apsinuodija maisto produktais ir
kenčia nuo galvos skausmų. Stuburo iškrypimai sukelia vidaus organų
persislinkimus, o dėl to prasideda įvairios vidaus organų ligos – taip pat
ginekologinės. Ir tai dar ne viskas.

Mūsų raumenų veikla yra tiesiogiai susijusi su nervine veikla, todėl sėdimas
gyvenimo būdas yra siejamas su sumažėjusiu darbingumu, dirglumu, emociniu
nepastovumu ir netgi depresijomis. Tai ką gi daryti?

Kaip įveikti hipodinamiją?

Pradedame nuo ankstyvo ryto

Jei dar sugebate (t.y., nesusikrovėte nutukimo ir kitų lydinčių patologijų
kraičio, su kuriuo susidoroti jums padėti gali tik gydytojas), skubiai keiskite
dienotvarkę. Pamirškite apie vėlyvas vakarienes, bet rytą pradėkite nuo sočių
pusryčių.

Idealus variantas – mankšta, tačiau ja šiais laikais sunku ką nors sudominti.
Jei pritūpimai ir atsilenkimai jums yra pernelyg nuobodus užsiėmimas, tuomet
šokite. Rytais ar vakarais – nesvarbu. Tiesiog įsijunkite muziką ir judėkite.
Šokite, kol galvojate ką apsirengti, kol džiovinate plaukus fenu, kalbate
telefonu. Judant šokio žingsneliu keliaukite į virtuvę ir tokiu pačiu žingsneliu
grįžkite. Papildomo laiko tai neužims, o štai nuotaika ir sveikata pagerės.

Užduotis dienai

Jeigu darbe jums tenka ilgai sėdėti, būtinai prasimankštinkite. Atsistokite nuo
kėdės ir pasivaikščiokite po biurą, gatvę, užlipkite ir nulipkite laiptais.
Pasivaikščiojimai naudingi ir tiems, kurie darbe ilgai stovi. Jeigu yra
galimybė, pasivaikščiokite basomis kojomis. Namie leiskite kojoms pailsėti:
atsigulkite ant lovos, o kojas priremkite prie sienos arba užkelkite ant
pagalvių. Svarbiausia – kad kojos būtų aukščiau galvos, tai padės pagerinti
kraujo nutekėjimą, kitaip tariant, sumažins varikozinio venų išsiplėtimo riziką.

Lankykitės treniruoklių salėje ar baseine. Nėra kada? Vadinasi, jums reikėtų
pratintis į viršų ir žemyn leistis tik laiptais. Mėnuo eksperimento – ir
pajusite, kokia stangri taps minkštoji jūsų kūno dalis. O štai gulėjimas ant
lovos jums turėtų tapti maloniu atlygiu po fizinio krūvio. Leiskite sau ilsėtis,
juk, kaip sakė žymusis filosofas Imanuelis Kantas, vienas iš neabejotinų ir tyrų
džiaugsmų yra poilsis po darbo.