Dukra gimė didelio svorio, kojytėmis į priekį. Nors po gimimo buvo įtarta, kad klubiukai išnirę, vėliau mus nuramino, kad taip nėra. Bet kai mergaitė pradėjo bandyti eiti, pasimatė, kad klubai išnirę, ir net labai. Esame užsirašę konsultacijos pas ortopedą, bet eilė – du mėnesiai. Dabar visi artimieji mus šiurpina, kad iš dukros tikrai nebus nei balerinos, nei manekenės – užaugs invalidė. Gal viskas ne taip blogai?
Nijolė, 32 m.

Atsako specialistė:

Vilniaus universiteto vaikų ligoninės gydytoja vaikų ortopedė traumatologė dr. Dalia Galvydienė:

– Pagal statistiką įgimtas klubų panirimas yra dažniausia ortopedinė liga vaikų amžiuje. Liga yra įgimta, dažniausiai klubiukai vaikui gimus jau būna išnirę.

Visa bėda, kad klubų išnirimas gali vykti nuo 11-osios vaisiaus gyvenimo savaitės. Visą likusį nėštumo laiką klubai būna neteisingos padėties. Pažeidimai mažesni, jei išnirimas įvyksta paskutinėmis nėštumo savaitėmis. Nustatyti ligą echoskopiškai galima ir iki gimdymo, bet gydyti galima tik po gimdymo. Išnirimo priežastys yra grynai mechaninės: nepatogi vaisiaus padėtis gimdoje. Todėl vos ne pusei naujagimių, kurie gimsta sėdmenine pirmeiga, klubiukai išnyra. Didelis vaisiaus svoris, mažas vandenų kiekis irgi yra šios ligos rizikos faktoriai.

Jei išnirimas nėra didelio laipsnio, tik vos žymus pasislinkimas, užtenka juos atstatyti į teisingą padėtį ir kojos sąnarys susiformuoja. Jei sąnarys yra nestabilus, “vaikšto”, jį reikia užfiksuoti teisingoje padėtyje. Dedamas gipsas, fiksuojama kitais būdais.

Jei dar sunkesnis išnirimo variantas ir sąnariai rankomis neįsistato, reikalingas specialus paruošimas įstatyti sąnarį į vietą. Tam vaikai guldomi į ligoninę, pritaikomas tempimas už kojyčių, kad atsipalaiduotų raumenys. Įstatyti kartais tenka su narkoze, tuo pačiu atpalaiduoti kai kuriuos raumenis, juos chirurgiškai papjaunant, o tada užfiksuoti teisingoje padėtyje.

Lietuvoje jau tapo populiarus ultragarsinis klubo sąnarių tyrimas, kurio metu galima matyti, kokia yra sąnario dislokacija ir neatitikimas. Po šio tyrimo galima iš karto parinkti tinkamą gydymą. Svarbu juos įstatyti, o paskui ultragarsu kontroliuoti, kaip sąnarys bręsta.

Nedidelio laipsnio klubo nestabilumas pagyja dedant sauskelnes, kada vaikas laisvai kojas laiko. Kai sąnarių dislokacija yra didesnė, būtina juos atstatyti. Anksčiau sakydavo, kad jei vaikas gimė su panirusiais klubo sąnariais, sportininko ar manekenės iš jos nebus. Dabar, jei liga nustatoma anksti, vaikas gali užaugti ir nesužinoti, kad jo klubai buvo gydyti. Nebus jokių pasekmių gyvenimui.

Anksčiau ankstyva ligos diagnostika buvo trys mėnesiai po gimimo, nes rentgeno tyrimas buvo atliekamas tik tokio amžiaus sulaukus. Dabar geriau, kad ankstyva diagnostika būtų atlikta dar naujagimiui. Kita šiuolaikinė problema, kad čiupinėjant liga nustatoma mažai kam. Gimsta vaikas, po mėnesio jį parodo chirurgui, jis siunčia pas ortopedą, o pas jį pakliūnama dar po trijų mėnesių. Gydymas būna kur kas ilgesnis, kai liga pasimato vaikui pradėjus keltis ar vaikščioti, kaip atsitiko minimai mergaitei.

Daugiausiai pavėluotos diagnostikos būna dėl to, kad gydytojai pernelyg pasitiki savo rankomis. Naujagimių skyriuje ligą įtaria, o kitas gydytojas pažiūri, nuramina tėvelius, kad viskas gerai. Tėvai pamiršta, kad liga buvo įtarta. Tokie atvejai yra liūdniausi. Todėl jei liga įtarta, ji turi būti patvirtinta objektyviais tyrimais, o ne klinikiniais pastebėjimais.

Lietuvos sveikata

Vaikų ligos

Judėjimo sistema