Jeigu nieko neskauda, dar nereiškia, kad esate visiškai sveikas. Vienas labiausiai paplitusių susirgimų – anemija, kitaip vadinama mažakraujystė – ilgai neišsiduoda jokiais požymiais.
Ilgai besitęsianti mažakraujystė gali lemti daugybę lėtinių ligų, trumpinančių žmogaus gyvenimą. Apie tai – pokalbis su gydytoju S.Barakausku.
– Kaip apibūdintumėte anemiją?
– Tai būklė, kai kraujyje sumažėja hemoglobino ir eritrocitų. Hemoglobinas ir eritrocitai perneša ląstelėms deguonį. Todėl, kai išsivysto anemija, ląstelės kenčia nuo deguonies bado.
Anemija vystosi dėl geležies, vitamino B12 arba folinės rūgšties stokos. Geležies stokos mažakraujystė paplitusi labiausiai.
– Ar žmogus ką nors jaučia, sirgdamas anemija?
– Jis jaučiasi lyg būtų prislopintas. Jeigu dienos pradžioje jėgų dar pakanka, tai vakarop darosi mieguistas, jaučiasi pavargęs. Smegenys, kiti audiniai gauna nepakankamai deguonies, todėl žmogus negali ilgai ir produktyviai dirbti, sulėtėja medžiagų apykaita.
– Kam dažniau nustatoma mažakraujystė – moterims ar vyrams?
– Moterims, nes jos menstruacijų metu netenka kraujo, o kartu – ir geležies.
Viskas prasideda dar paauglystėje. Jeigu mergina normaliai maitinasi, nepatiria didelių stresų, namuose tvyro psichologinė ramybė, geležies kiekis tampa vėl normalus.
Kritinis periodas moterims – ir vaikų gimdymas. Po jo organizme taip pat sumažėja geležies. Bet praėjus porai-trejetui metų, jei moteris normaliai išsimiega, pailsi, tinkamai maitinasi, jos kraujo rodikliai vėl būna normalūs.
Bet jei ji pamečiui pagimdo du ar tris vaikus, atsigauti ir papildyti prarastas geležies atsargas būna daug sunkiau.
– Ar pakanka paprasto kraujo tyrimo, kad būtų nustatyta anemija?
– Dažniausiai įstaigose atliekamas bendras tyrimas, parodantis hemoglobino kiekį kraujyje. Bet hemoglobino pokyčiai atsiranda tik tuomet, kai pradedamos naudoti organizmo geležies atsargos.
Daug anksčiau problemą išryškina feritino tyrimas. Feritinas yra organizmo geležies atsargų rodiklis.
Su docentu Jonu Balsiu esame atlikę tyrimą, kuriame dalyvavo 300 Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje gyvenančių sveikų moterų. Buvo atliktas ir bendras kraujo tyrimas, rodantis hemoglobino kiekį, ir feritino tyrimas.
Per mažai hemoglobino rasta 7 procentų moterų kraujyje. Tuo tarpu feritino tyrimas atskleidė, kad 33 procentai moterų jau naudojo savo geležies atsargas, o net 12 procentų atsargų iš viso nebeturėjo – organizmas geležį ėmė net iš audinių.
– Kodėl Lietuvoje anemija diagnozuojama remiantis tik bendru kraujo tyrimu?
– Anemiją Lietuvoje diagnozuoja ir gydo bendrosios praktikos gydytojai. Pagal instrukcijas jie nustatyti šią diagnozę gali tik iš bendro kraujo tyrimo, kai jau yra matomas sumažėjęs hemoglobino kiekis. Kitokiems tyrimams neskiriama lėšų.
Žinant, kad anemija kamuoja dažną moterį, feritino tyrimas, manau, turėtų tapti rutininiu.
– Ar atlikti šiuos tyrimus galima bet kurioje laboratorijoje?
– Didžioji dauguma gydymo įstaigų turi analizatorius, kurie galėtų atlikti feritino, vitamino B12 ir folinės rūgšties tyrimus, tačiau jų neatlieka.
Šiai problemai labai daug dėmesio skiria Pasaulio sveikatos organizacija.
Pavyzdžiui, Švedijoje ar Norvegijoje dėl gamtinių sąlygų, skurdesnio raciono anemija pasireiškia dažniau. Šių šalių gydymo įstaigų laboratorijose statomi didžiuliai analizatoriai vien tik dėl feritino, folinės rūgšties ir vitamino B12 tyrimų.
Bet Lietuvoje yra ir kita problema – nei feritino, nei folinės rūgšties, nei vitamino B12 tyrimai kraujyje nekompensuojami. Trys tyrimai kainuoja apie pusantro šimto litų.
– Ar įmanoma atkurti geležies, folinės rūgšties ir vitamino B12 kiekį organizme?
– Taip. Pirmiausia reikia tinkamai maitintis – valgyti raudonos mėsos, šviežių daržovių, vengti ilgalaikių stresų. Bet vien tik to gali nepakakti. Yra įvairių geležies preparatų, kuriuos vartojant keletą mėnesių ar pusę metų, geležies kiekis tampa normalus.
Anemijos išgydymas iš tikrųjų keičia žmogaus gyvenimą. Tai įrodo ir vienos mūsų darbuotojos pavyzdys. Jauna moteris nuolat jautėsi pavargusi, skųsdavosi silpnumu. Kai jai pasiūlydavome išgerti kavos, kad atsigautų, ji mieguistu balsu atsakydavo: „Jau gėriau keturis puodelius“.
Tuomet man šovė į galvą mintis – anemija. Atlikom jai feritino tyrimą. Paaiškėjo, kad jo buvo likę daug mažiau nei norma.
Dukart po tris mėnesius ji gėrė geležies preparatus. Ir ryškiai pasikeitė – iš flegmatiškos apsnūdėlės tapo aktyviste. Staiga jai ėmė kilti gausybė idėjų, noras gyventi kitaip.
Juokai juokais, bet mes jos netekome – moteris susirado darbą Norvegijoje ir išvyko į šią šalį.
iMed