Pakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais
pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas
pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra
naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant
aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo
neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug
pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios
galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos
namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ. Ar visada jaučiamas nedidelis
temperatūros pakilimas?
Pakilus temperatūrai, organizme pagreitėja medžiagų apykaita, į uždegimo židinį
priplūsta kraujo kūnelių ir kitų medžiagų, kovojančių su ligos sukėlėjais, nes
pakilusi temperatūra stabdo ligos sukėlėjų dauginimąsi. Kai temperatūra pakilusi
iki 37,5°C, paprastai organizmo veikla nesutrinka, todėl tokios temperatūros
galima ir nejausti. Dažniausiai kartu su nedideliu temperatūros pakilimu
pastebima ir kitų negalavimo požymių, kurie gali būti labai įvairūs, pvz.,
prakaitavimas, bendras silpnumas, greičiau atsirandantis nuovargis, sumažėjęs
apetitas.
Ar reiktų išsigąsti, jei kūdikio temperatūra nuolat šiek tiek pakilusi?
Kūdikių termoreguliacija tobulėja visus pirmuosius gyvenimo metus. Mažų vaikų
temperatūra šiek tiek priklauso ir nuo aplinkos temperatūros, todėl, jei
aplinkoje labai šilta arba vaikas per šiltai aprengtas, jo temperatūra ir gali
būti daugiau nei 37°C. Bet tai nebus ligos požymis. Karšti skysčiai temperatūros
nepakelia. Termoreguliaciją veikia ne tik aplinkos temperatūra, bet ir daug kitų
veiksnių, pvz., bakterijų, virusų išskiriamos organizmui nuodingos medžiagos.
Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikiui geriausia temperatūrą matuoti išeinamoje
angoje. Temperatūra išangėje visuomet būna 0,5–0,6°C didesnė nei pažastyje.
Taigi, norint žinoti tikrąją temperatūrą, tenka atimti 0,5–0,6°C, pvz., jei
termometras rodo 38°C, tai tikroji temperatūra – 37,5–37,4°C. Normali
temperatūra kūdikiui jau atmetus gali būti 37,2–37,3, jei nėra jokių kitų
negalavimų. Bet, jei tokia temperatūra ir kūdikis sloguoja, ar yra dar kažkas,
tai jau gali būti ir ligos požymis. Jei kūdikiui nuo aukštos temperatūros buvo
traukuliai, tuomet ją mažinti reikia ir didesnę nei 37°C.
Jei kūdikis buvo šiltai aprengtas, tai ji irgi gali būti šiek tiek pakilusi,
todėl nurengus po kelių minučių vėl reikėtų pamatuoti. Jei kūdikis gerai
jaučiasi, yra žvalus, noriai valgo, nėra jokio reikalo jam matuoti temperatūrą,
nes per dieną ji gali nuolat svyruoti.
Ką rodo temperatūra, kuri laikosi pakilusi iki 37,5°C?
Tai gali rodyti, kad organizme yra infekcijos židinys. Reikia jo ieškoti ir
gydyti. Infekcija gali būti tonzilėse, adenoiduose, šlapimo takuose ir t.t. Kai
laikosi nedaug pakilusi temperatūra, priežasčių gali būti daug: šlapimo
infekcijos, toksikozė, toksiplazmozė, tuberkuliozė. Ilgalaikė pakilusi
temperatūra – tai organizmo signalas, kad reikia jam padėti. Jei ilgai laikosi
mažai pakilusi temperatūra, reikia įvertinti visus požymius, todėl būtina
kreiptis į gydytoją. Jei temperatūra atsiranda ir laikosi pakilusi nebe pirmą
kartą, reikėtų atlikti tyrimus.
Ilgalaikės nedaug pakilusios temperatūros priežastis gali būti ir lėtinis
pervargimas. Šiuo atveju būtinas poilsis, imuniteto stiprinimas, stresinių
situacijų vengimas, darbo krūvio mažinimas. Vis dažniau nedaug pakilusios ir
besilaikančios temperatūros priežastimi tampa psichologiniai veiksniai: nerimas,
nuovargis, miego trūkumas, stresas.
Rašykite temperatūros dienoraštį ir matuokite temperatūrą kelis kartus per
dieną, temperatūros svyravimo kreivė gydytojui reikalinga, kad jis galėtų
įvertinti paciento būklę. Temperatūrą matuokite kasdien tuo pačiu laiku ir tuo
pačiu termometru. Tiksliai pamatuoti temperatūrą nėra taip paprasta, kaip gali
atrodyti.
Inga MARKŪNAITĖ