Šiaulių apskrities ligoninėje rezidentūrą atliekanti Giedrė Petrauskaitė tvirtai žino, kad nori savo ateitį sieti tik su nefrologija — inkstų ligų gydymu. Per metus jauna gydytoja įgijo ne tik darbo praktikos, ji matė ligonių akyse ir pyktį, ir nusivylimą, ir džiaugsmą, ir užsispyrimą.

Pažinti ir gydyti visą gyvenimą

Iš Šiaulių krašto kilusi Giedrė rezidentūrai pasirinko Šiaulių apskrities ligoninę. Nuo praėjusių metų rugpjūčio rytais skuba į Nefrologijos-toksikologijos skyrių. Balto chalato atlape prisegtoje kortelėje kol kas užrašyta, kad ji gydytoja asistentė. Po šešerių, jos laukia dar ketveri metai medicinos studijų.
„Visada žinojau, kad noriu dirbti terapinį darbą su suaugusiais žmonėmis. Nusprendžiau, kad mano sritis — nefrologija“, — sakė Giedrė. Merginos apsisprendimas rinktis nefrologiją dar buvo pagrįstas ir noru gydyti ligonį ilgą laiką. Gydytoja nori pažinti žmogų, jam padėti, suprasti jį, tirti. Jaunoji gydytoja, susidūrusi su inkstų ligomis sergančiais žmonėmis, neišvengė ir piktų pacientų, kurie dėl savo ligos kaltina ne tik visą pasaulį, bet ir gydytoją.
„Paciento pesimistinis požiūris į viską glumina: paskirtas dializes vertina neigiamai, ant gydytojų pyksta, užsisklendžia savyje“, — tvirtino gydytoja, pridūrusi, kad pozityvumo pasisemia iš kai kurių močiučių, kurios išvargintos dializių, bet šypsosi ir tikina, kad gyvena gerai.

Inkstai mėgsta gerą gyvenimą

Medikė sako, kad inkstas mėgsta gerą gyvenimą: neturi būti aukšto kraujospūdžio, cukrinio diabeto, nepatinka aterosklerozė ir kiti sutrikimai. Tai — meilės organas. „Jam patinka, kai žmogus gyvena gražiai. O kas vyksta: nutukimo atvejų daugėja, automatiškai daugėja su tuo susijusių ligų, valgoma, geriama bet kas, rūkoma, nesportuojama, stresuojama, kraujospūdžiai nereguliuojami. Vystosi ligos, po dešimt metų inkstų ligų turėsime gerokai daugiau“, — prognozavo medikė. Gydytoja jau ne kartą įsitikino, kad žmonės neskuba padėti sau. Numoja ranka į vis padidėjantį kraujospūdį, o tai tiesus kelias į inkstų nepakankamumą, kurio, pasak gydytojos, sustabdyti neįmanoma. Daugelis pacientų tikisi, kad atėjus pas gydytoją bus išrašyti stebuklingi vaistai, kurie išspręs visas problemas. „Neteisingai gyveno, blogai maitinosi, neatsisakė žalingų įpročių ir vėliau stebisi, kodėl jam taip nutiko. O kai pasakai, kad inkstai teveikia penkiasdešimt procentų, pasiūlai keisti mitybą, gyvenimo būdą, mesti svorį, — pyksta“, — dalijosi patirtimi gydytoja.

Už organų donorystę

Šiauliuose Giedrė susitinka su inkstų ligomis sergančiųjų draugijos „Atgaja“ nariais, rengia paskaitas, kartu dalyvauja organų donorystės akcijoje. „Tenka bendrauti su žmonėmis po transplantacijos, jie labai laimingi, nes gavo šansą gyventi. Ypač tie žmonės, kurie belaukdami savo šanso iškenčia ilgus dializės metus, operacijų, nesėkmių“, — sakė medikė. Pasak gydytojos, yra ir transplantacijos atsisakančių žmonių, kurie savo pasirinkimą motyvuoja galima nesėkme, organo atmetimo, ligų ir komplikacijų baime. „Transplantacija — tai tik vienas gydymo būdų. Naujas inkstas nėra amžinas. Organizmas “puls“ naują organą, jis dėvėsis greičiau. Negalima taikyti vienos taisyklės visiems“, — sakė medikė.

Inkstai — lyg švarūs skalbiniai

Gydytoja Giedrė pataria pirmiausia atidžiau pažvelgti į savo gyvenimo būdą. Per dieną reikia nužingsniuoti ne mažiau kaip dešimt tūkstančių žingsnių. Tris kartus per savaitę sportuoti, kad pulsas „muštų“ šimtą kartų per minutę. Sveikiau ir reguliariau maitintis, tai kiekvienam svarbu skiepyti nuo vaikystės. „Mane tėvai įpratino pusryčiams valgyti košę. Skanu ir sveika. Tai turi būti diegiama jau darželiuose. Retas kuris suaugęs pasakys, kad nuo dabar pradėsiu po truputį keisti save. Dažniausiai tai suplanuojama daryti nuo pirmadienio“, — šypsosi gydytoja. Didele problema tampa nepakankamas skysčių vartojimas. Pataria per dieną išgerti apie du litrus skysčių, kuriuose nebūtų kofeino. Stipri arbata ir kava, pasak gydytojos, nesiskaito, nes gėrimuose esantys taurinai, kofeinas skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo. „Skysčiai išvalo iš organizmo nešvarumus, o jei jo gaunama nepakankamai, viskas kažkur kaupiasi. Pavyzdys: rūbų neišskalausi mažu kiekiu vandens — milteliai liks. Taip ir organizme, kai trūksta vandens, toksinės medžiagos negali pasišalinti. Anksčiau ar vėliau ateina riba, kai inkstai nebepakelia naštos“, — sakė gydytoja Giedrė.

Mamos laiškas

„Mano dukra šį balandį sulaukė 22-ojo gimtadienio. Ji — trečio kurso studentė, besidžiaugianti visais gyvenimo malonumais. Už jos žydinčią jaunystę esame dėkingi nežinomai Šiaulių krašto Moteriai ir jos artimiesiems, kurių gera valia mano mergaitė vėl sugrįžo į sveikų žmonių gyvenimą. Mes abi lenkiamės prieš šiuos žmones ir jų sprendimą Dievo valia išėjusios Anapilin širdį, kepenis, inkstus dovanoti ligų pakirstiems žmonėms. Vienas iš šių organų — inkstas — buvo persodintas mano dukrai praeitų metų rudenį ir dabar, puikiai prigijęs, valo jos kraują. Po šios inksto transplantacijos operacijos dukrai nebereikalingos sunkios hemodializės procedūros, trukusios šešeris metus— kiekvieną savaitę kas antrą dieną po keturias valandas... Tas ypatingai sunkus etapas jos gyvenime baigėsi mums nepažįstamų žmonių sprendimu. Ačiū Jums visiems. Žinokite, kad Jūsų Mamos, Dukters, Sesers dalelė gyva mano mergaitėje. Su tuo inkstuku Jūs kiekvieną sekundę esate su mumis.„
 

iMed