Padėkite susigaudyti informacijos sraute, nuo kurio jau galva sukasi. Aš
čia apie mitybą kalbu, nes kiekvienas, ko tik paklausi, aiškina vis kitaip.
Norėčiau sužinoti konkrečiai apie pagrindines maisto sudedamąsias dalis, kokią
įtaką jos turi mūsų sveikatai.
Eugenija
Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Laimutė
Janilionienė:
– Pagrindinės maisto sudedamosios dalys – tai baltymai, riebalai ir
angliavandeniai. Iš vieno gramo riebalų mūsų organizmas gauna 9 kcal, iš vieno
gramo baltymų – 4 kcal, iš vieno gramo angliavandenių – 4 kcal.
Žmogaus gyvybinei veiklai palaikyti reikalinga energija, kurios vienintelis
šaltinis yra maistas. Virškinimo metu maistas pakinta ne tik fiziškai, bet ir
chemiškai ir organizme vyksta medžiagų apykaita (procesas, kai atsiranda
organizmui būtina energija).
Žmogus augant, asimiliacijos procesai intensyvesni. Sveiko suaugusio žmogaus
organizme nusistovi šių procesų pusiausvyra, o senstant vyrauja disimiliacija.
Vykstant medžiagų apykaitai dalis energijos organizme virsta šilumine ir
mechanine, dalis skiriama gyvybiniams procesams palaikyti, dalis kaupiama
atsargai, t.y. perteklius virsta riebalais, ir tuomet tunkama.
Ar žinote kad:
asimiliacija (anabolizmas) – kai organizme susidaro nauji junginiai, atstatomos
ir kuriamos naujos ląstelės,
disimiliacija (katabolizmas) – kai asimiliacijos metu anksčiau susidarę
junginiai suyra.
Baltymai –
pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Jie sudaryti iš aminorūgščių. Kai
kurios jų sintetinamos žmogaus organizme (pakeičiamos), kai kurios ne
(nepakeičiamos). Nepakeičiamų aminorūgščių būtina gauti su maistu, o pakeičiamų
kiekį būtina papildyti. Vartojant įvairių maisto produktų, galima patenkinti
visų aminorūgščių poreikį.
Riebalai –
arba (lipidai) – viena pagrindinių maistinių medžiagų, įeinančių į visų
organizmo ląstelių sudėtį. Jie yra energijos šaltinis, dalyvauja
termoreguliacijos procesuose, aprūpina organizmą nepakeičiamomis riebalų
rūgštimis, riebaluose tirpiais vitaminais – A, D, E, K bei pagerina riebaluose
tirpių vitaminų įsisavinimą. Riebalai sudaryti iš glicerolio ir sočiųjų,
mononesočių ir polinesočių riebalų rūgščių, kurias būtina gauti su maistu ir
kurių organizmas nesintetina.
Angliavandeniai –
pagrindinis energijos šaltinis, gaunami su augaliniu maistu. Jie įeina į audinių
ir ląstelių sudėtį, o atsargos kaupiamos kepenyse ir raumenyse glikogeno,
virstančiu gliukoze, pavidalu. Angliavandenių perteklius virsta riebalais.