Viena dažnesnių ligų kūdikystėje – mažakraujystė. Ji neretai užklumpa ir
vyresnius vaikučius. Kas ją paskatina, ar mažylis greitai pasveiks?
Ko reikia kraujui
Eritrocitai ir hemoglobinas perneša į visus organizmo audinius deguonį. Jei
hemoglobino kraujyje nepakanka arba trūksta geležies, sumažėja eritrocitų dydis,
jie tampa blyškūs, vaikučiui galima įtarti geležies stokos mažakraujystę. Tai
dažniausia mažakraujystės forma, ypač kūdikystėje ir paauglystėje. Kuo mažiau
kraujyje hemoglobino ir eritrocitų, tuo labiau kenčia organai, trinka jų veikla.
Jei eritrocitai per dideli, vadinasi, kraujyje stinga vit. B12 ir folio rūgšties.
Kai trūksta folio rūgšties, vaikas gali susirgti folio rūgšties mažakraujyste.
Ji kartais užklumpa mažuosius, kurie geria labai daug ožkos pieno (jame nėra ne
tik šios rūgšties, bet ir geležies). Vit. B12 mažakraujyste vaikučiai iki
penkerių metų neserga, nes jiems užtenka atsargų, sukauptų iš mamos organizmo. O
hemolizinė mažakraujystė būna tada, kai vaiko organizmas pats ardo eritrocitus.
Geležies kraitis
Jei kūdikio besilaukiančios mamos geležies kiekis organizme geras, o nėštumas be
komplikacijų, vaikeliui sukauptų geležies atsargų turėtų visiškai pakakti net
iki trejų metų. Žinoma, jei jis valgo visavertį maistą. Tačiau būna, kad mama
mažakraujyste neserga, bet jos organizme geležies atsargos menkos, tad šio
mikroelemento mažiau gavo ir kūdikis (taip nutinka taip pat vegetarės mažiukui).
Naujagimių kraujyje hemoglobino būna net 160–200 g/l (gramų viename litre).
Paskui organizmas savaime pradeda ardyti eritrocitus. Jei vaikelis gimsta laiku
ir gero svorio, maždaug 2–3 mėnesį hemoglobino gali sumažėti iki 110–90 g/l. Tai
fiziologinė mažakraujystė, jos gydyti nereikia, nes netrukus suaktyvės kaulų
čiulpų veikla ir hemoglobino vėl pakaks. Bet itin sparčiai augančiam kūdikėliui
(iki šešių mėnesių padvigubinusiam kūno svorį ) gali labai sumažėti geležies
atsargos ir pradėti vystytis geležies stokos mažakraujystė.
Neišnešiotų kūdikių fiziologinė mažakraujystė būna daug didesnė (70–80 Hb g/l,)
todėl būtina medikų pagalba. Nuo kurio mėnesio neišnešiotukui skirti papildų,
lemia gimimo laikas. Ligos požymiai gali pasireikšti trečią gyvenimo mėnesį ar
net greičiau, todėl dažniausiai skiriama 2–3 mėnesį. Jei naujagimis gimsta jau
sirgdamas mažakraujyste, gydytojai stengiasi nustatyti tikrąją jos priežastį ir
nedelsiant skiriama papildų ar lašinama į veną eritrocitų masės.
Jei besilaukianti moteris sirgo mažakraujyste arba vaikelis gimė labai mažo
svorio, nors ir laiku, jis irgi rizikuoja susirgti geležies stokos mažakraujyste.
Siekiant užtikrinti kaulų čiulpų veiklą ir išvengti mažakraujystės, skiriama
geležies papildų. Jų ypač reikia dvynukams ir trynukams
Amžius Hemoglobino kiekis kraujyje( vidutinis )
1 para 184 Hb g/l
1 mėnuo 140 Hb g/l
3 mėnesiai 115 ( +/- 10) Hb g/l
6 mėnesiai 115 Hb g/l
1–2 metai 120 Hb g/l
4–5 metai 125 Hb g/l
Pastaba. Hemoglobinas gali neatitikti šios lentelės, bet vertinti, ar tai liga,
turi gydytojas.
Kur dingo apetitas?
Jei sveikas vaikutis pradėjo blogai valgyti, tapo blyškus (tai gali būti
vienintelis ligos požymis), širdelėje atsirado ūžesys, ji dažniau plaka, lėčiau
auga nagučiai, o vidinė apatinio akies voko pusė tapo blyškesnė, galima įtarti
geležies stokos mažakraujystę. Kai kurie mažyliai labai nori valgyti smėlį arba
tinką nuo sienos. Geležies stokos mažakraujystė gali būti ir be požymių.
Mažakraujyste suserga vaikutis, jei sunkiai ir ilgai sirgo užkrečiamąja liga (tarkim,
pūlingąja angina, gripu, plaučių, inkstų uždegimu ar kt.). Jei mažakraujystė
kilo dėl užkrečiamosios ligos, o ne dėl geležies stokos, ligą išgydžius
hemoglobino norma gali sugrįžti savaime. Kai kurių vaikučių žarnynas nepasiima
geležies, todėl reikia visą laiką reikia vartoti papildų.
Būsiu raudonskruostis!
1.Mažakraujyste sergantį kūdikį žindykite kuo ilgiau. Karvės piene geležies
beveik nėra, tad jei negalite žindyti, pirkite mišinuką su geležimi.
2. Nors kartą per dieną šešių mėnesių kūdikiui duokite natūralios mėsos, geriau
jautienos, neriebios kiaulienos, kalakutienos (gydytojas gali patarti mėsytės ir
nuo 5 mėn.). Daug geležies turi veršiena, bet neretai sukelia alergiją. Geležį
organizmas geriau pasiima kartu su vit. C, todėl mėsą patartina valgyti su
daržovėmis. Geležies gausu žemuogėse ir braškėse, bet vaikams jų negalima daug,
nes kyla alergijos grėsmė. Šio mikroelemento labai daug turi juodieji serbentai,
mėlynės, bruknės, spanguolės, kurių galima duoti artėjant pirmam gimtadieniui.
Lapinės daržovės taip pat vertingos (špinatai, šparagai, salotos), jų galima
pasiūlyti vyresniam vaikučiui. Vaikučiui neduokite daug pieno produktų, nes
kalcis „suriša“ geležį ir ji pasišalina iš organizmo nepasiekusi kraujo.
3. Atkreipkite dėmesį, kiek grynosios geležies yra tabletėje. Tarkim, 50 mg
geležies sulfato tabletėje gali būti tik 10 mg geležies. Tad trejų metų vaikas,
sergantis mažakraujyste, turėtų gerti 3–4 kartus per dieną po vieną tabletę, o
ne vieną kartą, kaip neretai būna. Tėveliai kartais nustoja jų duoti, kai
hemoglobinas pasiekia normą, tad geležies atsargos greitai išsenka. Papildus
reikia vartoti ne trumpiau kaip 4–6 mėnesius. Neišsigąskite, jei vaikučio
išmatas geležis nudažys juodai ir jos palaisvės (ar, priešingai, sukietės).
Papildų vaikutis turėtų vartoti pavalgęs, antraip gali šiek tiek skaudėti
skranduką.
4. Jei nesiseka gydyti vaiko, reikia patikrinti, ar neturi kirminų. Kartais
vieno tyrimo nepakanka, reikia pakartoti.