Lavinant autistiškus vaikus Lietuvoje vis dažniau
pasitelkiamos išmaniosios technologijos. Jų dėka autistiški vaikai net išmoksta
tarti savo pirmuosius žodžius.
Su mokslui dar ne iki galo žinomu vystymosi
sutrikimu – autizmu susiduria tūkstančiai Lietuvos šeimų. Tyrimai rodo, kad autizmo spektro sutrikimas paliečia apie 1 proc.
visų gyventojų. Lietuvoje, remiantis Higienos instituto duomenimis, kasmet
registruojama daugiau nei 300 naujų autizmo spektro sutrikimo atvejų. Tiesa,
šis skaičius nėra tikslus – realiai autistiškų vaikų yra gerokai daugiau, nes
šis sutrikimas ne visuomet yra iš karto diagnozuojamas. Tai yra didžiulė
problema, kurios rimtumą geriausia suvokia tik tokius vaikus auginantys tėvai –
dėl to, kad autistiškiems vaikams dažnai priskiriamos kitų ligų diagnozės, daug
jų laiku negauna ir tinkamo lavinimo, o tai reiškia, kad jų šansai gyventi
visavertį gyvenimą gerokai sumenksta.
Auginti
autistišką vaiką tampa tikru iššūkiu kiekvienai šeimai, tačiau pasitelkę į
pagalbą išmaniąsias technologijas tiek tėvai, tiek mokytojai pripažįsta –
skaitmeninė pažanga atveria visiškai kitokias galimybes jų vaikų lavinimui ir
visaverčiam gyvenimui.
Autizmas yra smegenų išsivystymo sutrikimas, kuris
paprastai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio
išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą. Pavyzdžiui, kai kurie vaikai gali
kalbėti, tuo tarpu kiti kalba sunkiai arba visiškai nekalba. Tiesa, dažnai
pasitaiko, kad kai kurie autistiški vaikai turi ypatingų gabumų tam tikrose
srityse – pavyzdžiui, pasižymi itin gera atmintimi arba susidomėjimu
technologijomis bei jų išmanymu.
Tėtis pats
kuria išmaniąsias programėles sūnui
Vilniečio Artūro Karecko sūnus yra vienas tų vaikų,
kuriam buvo nustatytas autizmo spektro sutrikimas.
Daugiau nei prieš penkerius metus, kai sūnui buvo
pusantrų metų, tėvai pastebėjo, kad vaiko raida sustojo ir net šiek tiek
pablogėjo. „Kitiems mažiems vaikams yra poreikis kažką mėgdžioti, atkartoti, o
mes pastebėjome, kad mūsų sūnus to nedaro. Taip pat jis nenorėjo bendrauti,
kartu žaisti. Išliko tik vienas pomėgis, kuris būdingas ir kitiems vaikams –
įvairūs garsai, jų sukėlimas ir inicijavimas“, – savo patirtimi dalijasi
A.Kareckas.
Ką gi daryti, kaip padėti savo vaikui vystytis ir
tobulėti? Kareckai puolė domėtis, kokią pagalbą galėtų suteikti savo sūnui.
A.Kareckas žinojo, kad čia ypač gali pagelbėti
išmaniosios technologijos. Pasaulinė patirtis rodo, kad jos vis dažniau
pasitelkiamos ugdant ir lavinant specialiųjų poreikių vaikus, ypač – turintiems
autizmo sutrikimą.
Stebėdamas savo vaiką ir jo poreikius, plastiko
liejimo mašinų operatoriumi dirbantis A.Kareckas pradėjo pats kurti lavinančias
mobiliąsias programėles savo vaikui, nors ir neturėjo jokios programavimo
patirties.
Vilnietis mobiliąsias aplikacijas kurti išmoko pats,
pasinaudojęs „App Inventor“ programa, kurios teko ieškoti gana ilgai.
„Pirmosios „Android“ programėlės, kurias sukūriau, buvo su namų garsais ir
maisto produktais. Dabar jau esu sukūręs daugiau nei 17 įvairių programėlių. Džiugina
tai, kad per pastaruosius 8 mėnesius pastebėjome stiprų pasikeitimą – sūnus
labiau motyvuotas, daugiau susidomėjęs veikla. Naudodamas paprastą namų garsų
programėlę vaikas po kiek laiko pradėjo mėgdžioti tuos garsus, spustelėdamas
ekrane reikiamą mygtuką. Vėliau pastebėjome, kad jis jau reaguoja savotiškai
išreikšdamas norus, paspausdamas programėlėje garsą. Pavyzdžiui, kai ko nors
nenori daryti – spaudžia „verkti“. Jis pats supranta šių žodžių reikšmę, bet
negali pasakyti, o programėlės pagalba gali paspausti ant paveikslėlio su
žodžio reikšme“, – A.Kareckas džiaugiasi, kad jo sukurtos mobiliosios
programėlės padeda sūnui reikšti mintis ir tobulėti, nors prieš tai išbandyti
tradiciniai ugdymo metodai rezultato nedavė.
„Matydamas didėjantį savo sūnaus susidomėjimą, programėlių
pradėjau kurti daugiau ir įdomesnių, – priduria iniciatyvus tėtis. – Tikimės,
kad ateityje tokiu būdu jis vis labiau tobulės.“
A.Karecko istorija – vienas iš išskirtinių
pavyzdžių, kaip tėvai, auginantys autistiškus vaikus ir geriausiai žinantys jų
poreikius, patys imąsi ieškoti būdų, kaip paskatinti jų tobulėjimą. Šiam
tikslui tiek Lietuvoje, tiek Vakaruose vis dažniau pasitelkiamos naujosios
technologijos.
Beje, Vilniaus „Atgajos“ specialioji mokyklos,
kurioje mokosi A.Karecko sūnus bei kiti autistiški vaikai, pedagogai, norėdami
tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius ir įgyti daugiau gebėjimų savo
išskirtiniame darbe, šiuo metu dalyvauja mokymų programoje „Samsung Mokykla
ateičiai“. Tai didžiausi šiuo metu Lietuvoje vykstantys skaitmeniniai mokymai
pedagogams, kurių tikslas – suteikti mokytojams žinių, kaip prasmingai taikyti
skaitmenines technologijas mokymo procese.
Išmoksta
tarti pirmuosius žodžius
Pasaulinėje praktikoje išmaniųjų technologijų
taikymas sutrikusios raidos vaikų lavinime jau nėra naujiena, tačiau Lietuvoje
dar tik pradedama atrasti jų galimybes. Tad kaip jos gali pagelbėti lavinant
vaikus, turinčius raidos sutrikimų, ir ko tokiems vaikams labiausiai reikia?
„Autizmo spektro sutrikimas paliečia verbalinę ir
neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką bei elgesį. Taip pat labai dažnai
autistiški asmenys turi sensorikos sutrikimų – yra per daug ar per mažai
jautrūs šviesai, garsui, kvapui, skausmui bei visiems kitiems jutimams.
Negalima išskirti vienos srities, lavinti reikia visas, nepamirštant, jog itin
svarbu vaikui padėti susigyventi su sensoriniais sutrikimais, sukurti jam
saugią aplinką. Autizmo spektro sutrikimas yra priskiriamas įvairiapusių raidos
sutrikimų grupei. Manau, tai daug pasako ir apie tai, kokia pagalba turi būti
suteikiama – įvairiapusė“, – teigė Lietuvos autizmo asociacija (LAA) „Lietaus
vaikai” valdybos pirmininkė Laura Kanapienienė.
Didelis privalumas yra tai, kad autistiški vaikai
labai domisi technologijomis – jiems patinka jomis naudotis. Pasak Programos „Samsung
Mokykla ateičiai“ lektoriaus, informatikos mokytojo Leono Miliaus, socialiniame
lygmenyje technologijos vaikams gali padėti tada, jei jam yra sudėtinga kalbėti
arba visai nekalba. „Išmaniąsias technologijas autistiški vaikai gali panaudoti
komunikuodami su kitais. Šie vaikai domisi ir yra imlūs technologijoms, tad
jiems lengviau ir mokytis. Vaikas labiau motyvuotas daryti pratimus planšetinio
kompiuterio pagalba, nors pratimai gali būti analogiški tiems, kuriuos atlieka
rašikliu. Aš pats mokau kelis autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus ir
juos mokydamas naudoju planšetinį kompiuterį“, – pasakojo L.Milius.
Vilniaus „Atgajos“ specialiosios mokyklos direktorė
Edita Astapovičienė papildo, kad vaikui reikia ir įprastų mokymo priemonių,
tokių kaip knygos, bendravimas tarpusavyje, socializacija ar žaidimai kieme, tačiau
skaitmeninės technologijos jas puikiai papildo ir taip pat stipriai prisideda
padedant vaikui mokytis.
L.Kanapienienės teigimu, jei technologijos
naudojamos saikingai ir tikslingai, galima pasiekti tikrai labai gerų
rezultatų. „Savo asociacijoje turime ne vieną pavyzdį, kai vaikai tik iš
išmaniųjų technologijų išmoko tarti savo pirmuosius žodžius, pažino skaičius ir
raides, išmoko dainuoti daineles ar net kalbėti užsienio kalba,“ – patikino LAA
„Lietaus vaikai” valdybos pirmininkė.
Autistiški vaikai patiria daug nerimo, dažnai būna
sutrikęs jų emocijų suvokimas ir koncentracija. Šiuo atveju technologijos labai
gelbsti norint nuraminti vaiką, išlaikyti jo dėmesį. Be to, yra programėlių,
kurios vaizdingais būdais padeda suprasti emocijas jas asocijuojant ir
atpažįstant kasdieniniame gyvenime. „Tokie vaikai dažnai nesupranta tiek savo,
tiek kitų emocijų, bendrų nustatytų taisyklių ar susitarimų. Išmaniosios
technologijos gali pasitarnauti tuo, kad galima rodyti tam tikrus vaizdinius,
nuotraukas ar trumpus filmukus, kur parodomos įvairių emocijų išraiškos, kad
vaikai po to mokėtų pasakyti, kaip jaučiasi žmogus, nuspėti, kodėl jis taip
jaučiasi, suprastų žmonių jausmus, nuotaikas ir reakcijas“, – pasakoja
mokytojas L.Milius.
Pasak asociacijos „Lietaus vaikai” valdybos
pirmininkės L.Kanapienienės, būtų nuodėmė neišnaudoti ypatingos išmaniųjų
technologijų traukos šių vaikų ugdyme, nes kartais užtenka pakeisti užduoties
pateikimą ir, žiūrėk, atsiranda ir vaiko dėmesys, ir susikaupimas.
Pagalba mokytojams ir tėvams
Išmaniosios technologijos padeda ne tik vaikams, bet
ir mokytojams bei tėveliams. Vilniaus „Atgajos“ specialiosios mokyklos direktorės
teigimu, mokytojai noriai dirba su technologijomis, supranta jų galimybes ir
jas išnaudoja, jie gali dalintis programėlėmis ne tik tarpusavyje, bet ir su
vaikų tėvais, kurie tokiu būdu turi galimybę susipažinti su vaikų mokymo
medžiaga ir patys dirbti kartu atostogų metu ar po pamokų.
„Žinoma, mes siekiame, kad vaikas mokytųsi dirbti
savarankiškai. Jiems sunku išlaikyti dėmesį, o darbas su planšetiniu
kompiuteriu dažniausiai patraukia vaiko dėmesį ir jį išlaiko, vaikui nereikia
tiek daug mokytojo priežiūros mokantis. Taip vaikas gali lavinti mąstymą,
atmintį, skaitymą ar kitus įgūdžius. Technologijas naudoja net mūsų kūno
kultūros mokytojai, kur programos pagalba galima sudaryti tam tikrą ciklą
pratimų, kuriuos vaikai kartoja daug dėmesingiau. O mokytojas tuo metu gali
užsiimti su kitu vaiku, kuriam galbūt reikia daugiau pagalbos“, – pasakojo E.Astapovičienė.
Technologijų naudojimas taip pat leidžia mokytojui
geriau įvertinti vaiko tobulėjimą ir progresą: „Pavyzdžiui, lavinamieji
žaidimai, kuriuose yra pereinami lygiai, padeda mokytojui suprasti, kaip vaikas
tobulėja pereidamas į aukštesnius žaidimų lygius“, – pasakojo L.Milius.
Kuriamos
specialios programėlės lietuvių kalba
Kol išmaniųjų technologijų naudojimas sutrikusios
raidos vaikų lavinime nėra labai paplitęs Lietuvoje, trūksta programėlių
įgarsintų lietuvių kalba. Žinoma, tokių yra, bet dar nedaug. Kaip pasakojo „Atgajos“ specialiosios mokyklos direktorė,
kartais tokie vaikai išmoksta kalbėti anglų kalba, nes technologijos juos
domina, o daugiau galimybių yra naudotis būtent nelietuviškomis programomis.
Iniciatyvų kuriant lietuviškas programėles vis
daugėja. Kaip pasakojo L.Kanapienienė, yra logopedų, kurie sėkmingai naudoja „Ziburelis.lt“
kompiuterinius žaidimus kalbos lavinimui, VU Santariškių klinikų Vaiko raidos
centro iniciatyva buvo sukurta lietuviška alternatyviosios komunikacijos
mobilioji aplikacija AK LT, na, o jau minėtas iniciatyvus autistiško vaiko
tėtis A.Kareckas pats pradėjo kurti ir nemokamai platinti mobilias aplikacijas
įvairių sąvokų pažinimui, dienotvarkės sudarymui ir kt. (beje, šias programėles
galima rasti aplikacijų paieškoje įvedus „tukas“). „Gyvename šiuolaikiniame
technologijų pasaulyje. Mūsų vaikai – taip pat. Ir šių
technologijų tik daugės. Belieka tikėtis, kad jos ne tik bus išmanios, bet ir
naudojamos bus taip pat išmaniai“, – įsitikinusi LAA „Lietaus vaikai”
valdybos pirmininkė.