Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Vilniaus
universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu suplanavo ir
atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti ikimokyklinio amžiaus vaikų
poilsio ypatumus ir jo sąsajas su vaikų savijauta. Tyrimo metu buvo apklausti
ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai ir auklėtojai. 2013 m. gruodžio mėn. buvo
atliktas ištisinis ikimokyklinio ugdymo įstaigų tyrimas visose savivaldybėse,
kurių visuomenės sveikatos biurai sutiko dalyvauti.
Tyrimo
metu apklausti 337 ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai iš Vilniaus, Ignalinos,
Telšių, Varėnos, Lazdijų. Didžiausią dalį (46,3 proc.) sudaro respondentai,
kurių vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas Vilniaus mieste. Mažiausiai
(5,9 proc.) respondentų yra iš Telšių. Buvo apklausti
159 mergaičių (47,2 proc.) ir 178 berniukų (52,8 proc.) tėvai. Vilniuje,
Ignalinoje ir Lazdijuose berniukų tėvų buvo daugiau nei mergaičių. Tik
Telšiuose ir Varėnoje mergaičių tėvai sudarė didesnę dalį respondentų. Didžioji
dalis tėvų savo vaikų sveikatą vertina kaip „gerą“ (59,1 proc.), tėvų, kurie
savo vaikų sveikatą apibūdintų kaip „blogą“, buvo tik 0,6 proc. „Labai gerai“
sveikatą vertina mažiau tėvų (19,9 proc.) nei „vidutiniškai“ (20,5 proc.).
Kelionės trukmė
į darželį
Daugiausiai respondentų nurodė, kad jų
vaikų kelionė į darželį trunka 5–10 minučių (37,1 proc.). Daugiau nei 20
minučių į ikimokyklinio ugdymo įstaigą keliauja 10,1 proc. vaikų. Tyrimo
duomenimis, daugiausia vaikų, kurie nuvyksta į darželį per mažiau nei 5
minutes, eina pėsčiomis (61,0 proc.). 39 proc. iš jų nuveža tėvai, o
visuomeniniu transportu nevažiuoja nė vienas. Daugiau nei 20 minučių keliaudami
į darželį daugiausia užtrunka tie vaikai, kurių tėvai juos veža patys (82,4
proc.). Einančių pėsčiomis ir važiuojančių visuomeniniu transportu vaikų, kurie
kelionėje į ikimokyklinio ugdymo įstaigą užtrunka daugiau nei 20 minučių, yra
tiek pat – po 8,8 proc.
Dėl
kokių priežasčių vaikai nelanko darželio?
Atsakydami į klausimą „Kiek kartų per
šiuos metus vaikas dėl ligos nelankė darželio?“, daugiausiai respondentų
nurodė, kad 2 kartus (25,5 proc.). Nemažai vaikų (23,1 proc.) ikimokyklinio
ugdymo įstaigos dėl ligos nelankė 4 ir daugiau kartų. Visada lankė 4,7 proc.
vaikų. Kaip dažniausią ikimokyklinio ugdymo įstaigos nelankymo priežastį
respondentai nurodė peršalimo ligas. 5–7 metų amžiaus vaikų tėvai jas nurodė dažniau
(92,5 proc.) nei jaunesnių negu 5 metų amžiaus (90,7 proc.) vaikų tėvai. Tik 5–7
metų amžiaus vaikų tėvai įrašė tokius atsakymus kaip „dantų skausmas“, „lėtinės
ligos“, „pervargimas“. „Alergiją“ nurodė daugiau jaunesnių (1,3 proc.) nei 5–7
metų amžiaus (0,5 proc.) vaikų tėvai. Tyrimo rezultatai parodė, kad didžiąją
dalį darželio nelankymo priežasčių sudaro peršalimo ligos (ūminės viršutinių
kvėpavimo takų infekcijos patenka į šių ligų grupę).
Vaiko
miego trukmė
Darbo dienomis 5–7 metų
amžiaus vaikų, kurie eina miegoti 21–22 val., buvo daugiau (81,3 proc.) nei jaunesnių
(76,0 proc.). Iki 21 val. miegoti daugiau eina jaunesni nei 5 metų amžiaus
vaikai (20,7 proc.). Savaitgaliais 21–22 val. einančių miegoti jaunesnių vaikų
buvo mažiau (72,0 proc.) nei 5–7 metų amžiaus (75,4 proc.). O iki 21 val., kaip
ir darbo dienomis, eina miegoti daugiau jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų
(12,7 proc.). Darbo
dienomis Vilniuje daugiausia vaikų eina miegoti 21–22 val. (80,8 proc.).
Kituose miestuose taip pat daugiausia vaikų eina miegoti šiuo metu (77,3
proc.). Vėliau nei 24 val. Vilniuje einančių miegoti nebuvo, o kituose
miestuose tokiu metu eina miegoti 0,6 proc. vaikų.
Apibendrinus ėjimo miegoti laiką galima
teigti, jog didžioji dalis vaikų tiek darbo, tiek poilsio dienomis eina miegoti
21–22 val. Visuomenės
sveikatos specialistai rekomenduoja eiti miegoti visada tuo pačiu metu – taip
užtikrinama miego kokybė. Daugiau tokiu metu miegoti einančių vaikų yra 5–7
metų amžiaus grupėje, palyginti su jaunesniais. Tiek darbo, tiek poilsio
dienomis 21–22 val. eina miegoti daugiau berniukų nei mergaičių.
Daugumos
ikimokyklinukų miego trukmė darbo ir poilsio dienomis atitinka rekomenduojamą
laiką. Ir darbo, ir poilsio dienomis nakties miego trukmė nesiskiria pagal
vaikų amžių ir gyvenamąją vietovę, o poilsio dienomis – ir pagal vaikų lytį.
Darbo dienomis mergaičių nakties miego trukmė ilgesnė nei berniukų. Darbo
dienomis ėjimo miegoti laikas pagal vaikų amžių nesiskiria, o poilsio dienomis
5–7 metų amžiaus vaikai eina miegoti vėliau nei jaunesni vaikai. Dauguma vaikų
darbo dienomis keliasi 7–8 valandą, poilsio dienomis – valanda vėliau.
Ką daro auklėtojos kada vaikai dienos metu
nenori eiti miegoti?
Auklėtojos nurodė, kad jų auklėjamoje
grupėje kai kurie vaikai dienos metu nenori eiti miegoti, tačiau miega, taip teigė didžioji dalis auklėtojų (59,2 proc.).
Kad visi vaikai eina miegoti noriai,
atsakė 27,6 proc. auklėtojų, o kad visi nenoriai neatsakė nė viena. 13,2 proc.
auklėtojų nurodė, kad kai kurie vaikai nenori eiti miegoti ir nemiega.
Auklėtojų
buvo klausiama, ar guldo vaikus tokiu atveju, jei jie eina miegoti nenoriai.
Didžioji dalis (94,7 proc.) respondenčių
teigė, kad guldo, 5,2 proc., kad neguldo. Daugiausia auklėtojų teigė, kad guldo
vaikus miegoti dienos metu todėl, kad miegas reikalingas gerai vaiko savijautai
(75,0 proc.). Atsakymo variantą „kita“ rinkosi 2,6 proc. respondenčių ir nurodė
atsakymų variantus, kad „nėra sąlygų neguldyti“ (1,3 proc.) ir „vaikai eina
noriai“ (1,3 proc.). Atsakydamos į
klausimą „Jei neguldote, ką tuo metu vaikas veikia?“, respondentės galėjo
rinktis kelis atsakymo variantus. Daugiausia nurodė, kad guldo (81,6 proc.).
Kad vaikai vedami į kitą patalpą arba į lauką ir prižiūrimi, nepasirinko nė
viena auklėtoja. 14,4 proc. auklėtojų pasirinko atsakymo variantą „kita“ ir
įrašė, kad vaikai guli lovoje (1,3 proc.), juos pasiima tėvai (11,8 proc.),
varto knygeles, piešia drabužinėje (1,3 proc.). Didžioji
dalis vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje dienos metu miega jiems
rekomenduojamą laiką.
Vaikų laisvalaikis ir fizinis aktyvumas
Daugiausia tėvų teigė, jog darbo
dienomis jų vaikai žaidžia (92,6 proc.). Mažiausiai tėvų pasirinko atsakymo
variantą „kita“ (4,5 proc.) ir įrašė, kad jų vaikai: dainuoja (0,3 proc.), daro
darbelius (0,3 proc.), mokosi (0,6 proc.), padeda namų ruošoje (0,3 proc.),
piešia (2,67 proc.), vaikšto lauke su tėvais (0,3 proc.). Savaitgaliais tiek
Vilniuje, tiek kituose miestuose daugiausia vaikų laisvalaikiu taip pat žaidžia
(Vilniuje – 96,8 proc., kituose miestuose – 86,7 proc.). Mažiausiai tėvų
kituose miestuose rinkosi atsakymą „lanko būrelius“ (1,1 proc.). Vilniuje
mažiausiai respondentų pasirinko atsakymo variantą „kita“ ir nurodė, kad jų
vaikai keliauja (0,6 proc.), piešia (2,6 proc.), eina į teatrą (1,8 proc.).
Kituose miestuose pasirinkę atsakymą „kita“, tėvai įrašė: dainuoja (0,6 proc.),
mokosi (0,6 proc.), piešia (2,9 proc.), vaikšto lauke su tėvais (0,6 proc.). Ir darbo, ir poilsio dienomis dauguma vaikų aktyviam
poilsiui skiria 1–2 val. Mergaitės fiziškai aktyvesnės nei berniukai. Darbo
dienomis aktyvaus poilsio trukmė pagal vaikų amžių nesiskiria, o poilsio
dienomis 1–2 val. aktyviam poilsiui skiria daugiau jaunesnių nei 5 metų amžiaus
vaikų. Darbo dienomis vaikai Vilniuje aktyviam poilsiui skiria daugiau laiko
nei kituose miestuose ir daugiau vaikų iš Vilniaus lauke būna 1–2 val. Grįžę iš
ikimokyklinės įstaigos vaikai lauke praleidžia apie 1 val. Apibendrinant
rezultatus, galima teigti, kad vaikai lauke būna per mažai, ypač šaltuoju metų
laikotarpiu. Dauguma vaikų į lauką eina noriai, po aktyvaus poilsio jaučiasi
žvalūs.
Tyrimo duomenimis, šiltuoju metų laikotarpiu
daugiausia vaikų (būdami ikimokyklinėse ugdymo įstaigose) lauke praleidžia 1–2
val., o šaltuoju – mažiau nei 1 val. Auklėtojų teigimu, daugiausia tėvų prašo,
kad jų vaikai nebūtų vedami į lauką dėl to, kad vaikas dar nėra visiškai
pasveikęs po ligos. Rytinė mankšta, kaip fizinio aktyvumo forma, naudojama
ugdymo įstaigoje, yra dažniausias auklėtojų atsakymas. Daugiausia respondenčių nurodė, kad per savaitę fizinio
aktyvumo užsiėmimams tam pritaikytose patalpose skiriama 1–2 val. (52,6 proc.).
Mažiau nei 1 val. nurodė 36,8 proc. respondenčių, 10,5 proc. teigė, kad fizinio
aktyvumo užsiėmimams skiriamos 3–4 val. Daugiau nei 4 val. nenurodė nė viena
auklėtoja. Kadangi buvo klausiama, kiek laiko skiriama per savaitę, galima
teigti, kad fizinio aktyvumo trukmė ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra
nepakankama. Plačiau su tyrimo rezultatais galite susipažinti Sveikatos mokymo ir ligų
prevencijos centro tinklalapio skiltyje „Veikla –
Tyrimai ir analizės“.
Sveikatos mokymo ir ligų
prevencijos centro informacija