Cepelinai su spirgučiais, bulvių plokštainis ar vėdarai… Šiuos ir
panašius patiekalus įsivaizduojame, kai kalba pakrypsta apie tradicinę
lietuvišką virtuvę. Na, ir kurgi nesustorėsi? Tačiau grįžę prie savo ištakų ir
prisiminę, ką valgydavo mūsų protėviai, mes labai nustebsime, nes ten nerasime
nei bulvių, nei daugybės mėsos patiekalų. Kasdienį maisto racioną sudarė
įvairiausi grūdai, daržovės, švieži ir džiovinti vaisiai.
Pasak istorikės etnologės Birutės Imbrasienės, anksčiau žmonės valgė daug
įvairesnį maistą. „Senoviniai receptai yra įdomūs. Šeimininkės stengėsi, kad
maistas nebūtų vienodas. Šiandien mes mokame išvirti dvi, tris sriubas ir
viskas, o mūsų protėviai dvi, tris sriubas virdavo tik pusryčiams. O dar pietūs
ir vakarienė, juk šeimynai nepaduosi tos pačios sriubos antrą kartą“, – pasakoja
etnologė.
Sveika mityba – tik kelios taisyklės
Maistas ir jo kultūra yra neatsiejama kiekvieno žmogaus kasdienybės dalis.
Valgydami mes mėgaujamės emociškai ir fiziškai. Nereiktų atimti iš savęs šio
malonumo. Anot gydytojos dietologės Editos Gavelienės, norint sveikai maitintis,
reikia laikytis kelių paprastų taisyklių: reikia valgyti ne mažiau kaip tris
keturis kartus per dieną, geriausia valgyti reguliariai, tai yra, pusryčius,
pietus ir vakarienę.
Vienos porcijos dydis moterims neturėtų viršyti 400 g, o vyrams – 500 g.
„Pusryčiams tikrai pakaktų suvalgyti košės ir atsigerti sulčių, pietums –
sriubos ir salotų, o vakarienei – antras patiekalas. Jei tarp pietų ir
vakarienės turite daugiau laiko, galima užvalgyti vaisių.“, – pasakoja dietologė
E. Gavelienė.
„Bet kuri tradicinė virtuvė yra sveika. Nesveikas yra maisto kiekis“, – teigia
dietologė E. Gavelienė.
Tikrieji lietuviški tradiciniai valgiai nėra bulvių patiekalai, nėra cepelinai
ar bulvių plokštainis, o įvairūs kruopų, daržovių ir kartkartėmis mėsiniai
patiekalai švenčių dienomis. Pasak istorikės etnologės B. Imbrasienės, grūdus
lietuviai valgo jau nuo seniausių laikų. „Rugiai buvo auginami visoje Lietuvoje,
tai mūsų duona. Pavyzdžiui, smėlėtojoje Dzūkijoje rugiai prastai auga, juos
keisdavo grikiais. Buvo verdamos miežių ir avižų košės. Štai kviečiai yra
ganėtinai jauna grūdinė kultūra Lietuvoje. Jie buvo valgomi tik šventinėmis
dienomis“, – pasakoja etnologė.
Neišbraukite valgio iš savo dienotvarkės
Žmogus yra nuolat užsiėmęs. Dažnai mums neužtenka 24 valandų per parą nuveikti
visiems užsibrėžtiems darbams. Dietologė E. Gavelienė teigia: „Laikas neturi
būti taupomas maisto sąskaita“. Net jei nėra laiko pavalgyti namie ar kavinėje,
geriau suvalgyti mėsainį greito maisto restorane, nei likti nevalgius.
Yra siūloma visada prieš valgį pagalvoti ir paklausti savęs: „Ar aš to noriu?“,
„Ar man tikrai skanu?“, „Kokia nauda mano sveikatai iš šio maisto?“. Žinoma,
greito maisto restoranai neturi tapti įpročiu, nes niekas negali pakeisti
namuose ruošto maisto, net į darbą atsineštos namuose gamintos salotos yra
vertingesnės už parduotuvines.
Dauguma pasaulio tautų turi įvairiapusę mitybą. Šiek tiek mažiau įvairovės gali
būti atšiauresniuose kraštuose, kur klimato sąlygos neleidžia užsiauginti
didesnės įvairovės grūdų ar galvijų. Anot E. Gavelienės, Lietuvos klimatas
atitinka įvairią mitybą. „Yra sudėtinga apibūdinti tradicinę Lietuvos virtuvę,
nes kiekviena šalies etninė dalis turi sau būdingą maistą, pavyzdžiui,
Žemaitijoje yra paplitęs patiekalas „ubaginė“, tai yra, silkė, užpilta
rūgpieniu. Tačiau aukštaičiai nepažįsta tokio patiekalo.“ – pasakoja gydytoja
dietologė.
Mėsa – ne priešas, tačiau ją reikia riboti
Tradiciškai mūsų proseneliai mėsos valgydavę nedaug. Vasarą šviežios mėsos
nebūdavo, nebent tik rūkytą valstiečiai kramsnodavo darbymečiu laukuose.
Rudeniop valgyta jau daugiau avienos, žąsienos. Pasak istorikės etnologės
Birutės Imbrasienės, žmonės pasninkaudavo ne tik gavėnios ir advento metu, bet
ir kiekvienos savaitės trečiadienį, penktadienį ir šeštadienį, taigi valgydavę
mėsą apie du kartus per savaitę.
„Mėsos produktai duoda organizmui geležį, visavertį baltymą. Šių medžiagų yra ir
kituose produktuose, tačiau valgant mėsą, baltymai įsisavinami greičiausiai ir
lengviausiai.“ – teigė gydytoja dietologė E. Gavelienė. Sveika mityba priklauso
nuo mėsos kiekio, juk tradiciškai Lietuvoje buvo pasninkaujama. Šiuo metu mėsą
valgome beveik kas dieną, nes tai pakankamai lengvai ir greitai paruošiamas
maistas. Dietologė pataria valgyti mėsą vieną, du kartus per savaitę.
Istorikė etnologė B. Imbrasienė apgailestauja, kad lietuviška virtuvė po truputį
netenka svarbaus jos elemento – žuvies. „Lietuvoje yra daug upių, ežerų, šalia
yra Kuršių marios. Senovės gyvenvietės kūrėsi prie vandens telkinių, o
vienkiemiai išsikasdavo tvenkinius ir augindavo karosus.“, – pasakoja etnologė.
Etnologė Birutė Imbrasienė pataria valgyti taip, kaip mūsų protėviai valgydavo
ir tuomet visi bus sveiki. Pusryčiams šeimininkėms siūloma išsikepti miltinių
blynų ir patiekti juos su padažais. Pietums galėtume suvalgyti troškintą mėsą su
daržovėmis. Pavakariams etnologė siūlo suvalgyti ko nors saldesnio, pavyzdžiui,
arbatos ir varškės sūrio su uogiene. Vakarienė turėtų būti kukli, maistas
lengvas, patartina suvalgyti lėkštę pieniškos sriubos.
Štai keli receptai virtuvės paįvairinimui:
Viščiukas su obuoliais
1 vidutinio dydžio višta – broileris
8 rūgštūs obuoliai, nulupti ir padalinti pusiau
100 g (6 šaukštai) sviesto
100 g (6 šaukštai) grietinės
1 šaukštas kmynų sėklų
kvapusis pipiras, cinamonas ir druska pagal skonį
Perpjaukite vištą pusiau ir abi puseles įtrinkite druskos, kvapniojo pipiro ir
kmynų sėklų mišiniu. Įdėkite obuolių puseles į gilią keptuvę ir apibarstykite
cinamonu, įpilkite 1/4 puodelio vandens. Vištiena padėkite ant obuolių ir
kepkite kartkartėmis apšlakstydami keptuvėje esančiomis sultimis. Grietinę
supilkite bebaigiant kepti vištieną. Šis patiekalas valgomas arba karštas, arba
šaltas.
Grybų sriuba su lašinukais
200 g smulkiai supjaustyto kumpio
1 litras šviežių grybų, supjaustytų vidutinio dydžio gabaliukais
5 nuskustos ir supjaustytos kubeliais bulvės
1 smulkiai supjaustytas svogūnas
2 plonai supjaustytos morkos
2 česnako skiltelės
200 gramų grietinės
5 šakelės šviežių, sukapotų krapų
5 pipiro grūdelius
3 lauro lapai
druska
Apkepkite kumpį ir svogūnus. Sudėkite visas sriubos sudedamąsias dalis, išskyrus
grietinę, į puodą. Užpilkite vandeniu ir virkite ant vidutinės liepsnos kol
morkos ir svogūnai suminkštės, apie 30 minučių. Kai sriuba išvirė, įdėkite
grietinę ir dar truputį pavirkite. Sriuba patiekiama su juoda duona.
Virti varškėčiai
400 g varškės
2 kiaušiniai
1 puodelis miltų
100 g sviesto
druska pagal skonį
Į varškę įmuškite kiaušinius, įdėkite miltų ir druskos ir gerai išmaišykite.
Suformuokite varškės virtinius (apie 2,5 cm ilgio). Virkite varškėčius
druskingame vandenyje apie 5-10 minučių. Varškėčiai gali būti kepami aliejuje
kol gražiai apskrunda. Virti varškėčiai patiekiami su grietinės ir sviesto
padažu. Kepti varškėčiai aliejuje valgomi karšti arba šalti, apibarstomi
cukrumi.
