Nutirpo ranka ar koja, burnoje ėmė veltis liežuvis. Tai ne smulkmena — gali būti, kad atslinko insultas.
Svarbi kuo skubesnė pagalba
Rytą prabudęs žmogus pajunta, kad ranka, koja lyg ir nutirpusi. Kitas po nakties poilsio pajunta, kad nebegali ištarti žodžio — nebeklauso liežuvis. Trečiąjį staiga ima kamuoti stiprūs galvos skausmai, ji svaigsta, tartum dvejinasi akyse, sutrinka kalba, nutirpsta viena kūno pusė arba ranka, koja, kamuoja didžiulis kraujospūdis.Tai — pirmieji insulto požymiai. Trisdešimt metų gydytoja dirbanti Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Dalia Miničienė sako, kad insulto priežastimi gali tapti hipertoninė — padidėjusio kraujospūdžio liga, kurios komplikacijos laikui bėgant pasireiškia arba smegenų, arba širdies pažeidimu — insultu arba infarktu. Insultas gali įvykti, kai, padidėjus kraujospūdžiui, galvos smegenyse plyšta kraujagyslė, išsilieja kraujas. Tai — vadinamasis hemoraginis insultas. Bet insultas ištinka ne tik dėl padidėjusio kraujospūdžio. Jis gali ištikti ir dėl pakenktų galvos smegenų kraujagyslių, jų spazmų, įgimtų kokių nors savybių, metams bėgant blogėjant kraujotakai, dėl aterosklerozės. Tada išsivysto išeminis insultas. Insulto priežastimi gali tapti žalingi įpročiai — rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, nesaikinga, nereguliari ir neteisinga mityba, antsvoris, nesugebėjimas susireguliuoti dienos režimo. Įtakos gali turėti įtemptas, daug nervų reikalaujantis darbas, stresai.
D. Miničienė sako, jog pažįsta jaunų karjerą padariusių, verslo žmonių, kuriuos, nesigydžiusius aukšto kraujo spaudimo, ištiko insultas, jie liko neįgalūs.
Labai svarbu skubiai suteikti pagalbą. Jeigu žmogus pajuto, kad ūmai užtirpo ranka, koja, tapo sunku kalbėti, reikia kviestis greitąją pagalbą. Kuršėnų krašto žmonės tokiu atveju vežami ne į Kuršėnų, bet į Šiaulių ligoninę. Jeigu ranką ar koją ėmė šiek tiek lyg dilgčioti, lyg tirpti, lyg svaigsta galva, ypač jei tokie simptomai pasireiškia dieną, galima kreiptis į polikliniką. Tokie žmonės priimami be talonų ir be eilės. Jie nukreipiami pas specialistą konsultuotis arba guldomi į ligoninę.
Reikia draugauti su medicina
D. Miničienės teigimu, iš 32354 gyventojų, rajone prisirašiusių pas gydytojus, dėl hipertoninės ligos dabar yra dispanserizuoti 2105. Iš jų širdies liga serga 603, smegenų kraujotakos sutrikimais — 113, bet tai tik reguliariai pas gydytoją besilankantys žmonės. Dar yra daugybė žmonių, kurie pas gydytoją ateina tik vieną kartą, ir daugiau nebepasirodo. Jeigu jiems nebus atlikti reikiami tyrimai, paskirtas gydymas, gali atsitikti, kad į ligoninę juos atveš greitąja, arba toks abejingumas savo sveikatai gali baigtis ir blogiau. Nekreipiant dėmesio į hipertoniją, ši liga gali smarkiai progresuoti. Žmogų ištinka miokardo infarktas ar smegenų insultas. Žmogus gali mirti. Be gydymo vaistais svarbi ir mityba — reikia vengti druskos, rūkytų, aštrių, riebių patiekalų, reikia sportuoti, daugiau pabūti lauke. Gydytoja D. Miničienė tikina, kad nei po insulto, nei po infarkto „nereikia pulti į depresiją“.
Po gydymo yra skiriama reabilitacija. Gydymo sėkmė priklauso ir nuo patirto insulto sunkumo, kokios buvo pažeistos kraujagyslės. Būna, kad pasigydžius visai nebesijaučia užklupusios ligos pasekmių. Insultas gali kartotis, todėl po pirmojo reikia ypač stebėti savo sveikatą ir draugauti su medicina. Medikai pageidauja, kad gyventojai nelauktų ligos — ateitų į polikliniką pasitikrinti. Veikia valstybės finansuojamos įvairios profilaktinės programos. Reikia dar nesergant kreiptis į gydytojus, atlikti tyrimus, kad netikėtai neužkluptų liga.
iMed