Vienų dievinamos, kitų – tiesiogine žodžio prasme išrankiojamos iš salotų,
troškinių, padažų. Žalios ir juodos, didelės ir visiškai mažučiukės,
konservuotos, marinuotos, sūdytos, savo pilvelyje slepiančios kauliuką arba
citrinų, ančiuvių, krevečių, kitokį įdarą. Ir kuo gi jos – alyvuogės – tokios
ypatingos?
Anot legendos, patį pirmąjį alyvmedį žemėje ant Atėnų Akropolio kalvos pasodino
mylimiausia Dzeuso duktė Atėnė. Ir jis gyvas iki šiol… Kad ir kaip ten būtų iš
tikrųjų, alyvmedis Graikijoje jau ne vieną tūkstantį metų laikomas gyvenimo,
stiprybės, ilgaamžiškumo, sveikatos, grožio, tikėjimo simboliu. Iš jo lapų
graikai pindavo vainikus olimpinių žaidynių nugalėtojams, šio medžio vaisiai ir
iš jų išspaustas aliejus užėmė itin svarbią vietą kulinarijoje, medicinoje,
kosmetikos gamyboje.
XX a. pabaigoje atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad Viduržemio jūros regiono
gyventojai kur kas rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, kai kurių
organų vėžiu, be to, daugelis jų yra ilgaamžiai. Visa tai paaiškinama labai
paprastai – pasirodo, šiame regione gyvenantys žmonės kasdien valgo alyvuoges ir
suvartoja daug alyvuogių aliejaus.
Maža, tačiau nepaprastai galinga
Alyvuogėse itin gausu įvairių biologiškai aktyvių medžiagų.
Vitaminas A būtinas ląstelėms augti ir daugintis. Minkština odą, ji ne taip
greitai sensta. Kai trūksta šio vitamino, sausėja oda ir gleivinė, mažėja
organizmo atsparumas infekcijoms.
Vitaminas E apsaugo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Gilesniuose
odos sluoksniuose sulaiko drėgmę, skatina medžiagų apykaitą, saugo odą nuo
pažeidimų.
Vitaminas D reguliuoja mineralinių medžiagų apykaitą, saugo nuo osteoporozės,
rachito, padeda greičiau iš organizmo pašalinti šviną (jo prisikaupia iš
užterštos aplinkos).
Mononesočiosios riebalų rūgštys reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, mažina
širdies ligų riziką, saugo nuo aterosklerozės.
Žalia, juoda
Žaliosios (nuo šviesiai iki tamsiai žalių) alyvuogės yra nevisiškai prinokusios.
Jų skonis aštresnis, todėl dažnai sušvelninamas kokiu nors įdaru: citrinų,
ančiuvių, raugintų agurkų, krevečių, tunų, lašišų, česnakų, riešutų ir panašiai.
Natūraliai prinokusių alyvuogių spalva – tamsiai mėlyna (kai kurių rūšių –
tamsiai rusva). Juodą spalvą jos įgauna brandinamos statinėse su sūrimu. Beje,
tuomet pasikeičia ir skonis: alyvuogės tampa švelnesnės, sultingesnės.
Ką tik nuskintos žalios ir tamsios alyvuogės yra kartokos, todėl jos dažniausiai
marinuojamos sūryme arba aliejuje su įvairiausiais prieskoniais.
Alyvuogėse gausu augalinės kilmės riebalų – jie nedidina cholesterolio kiekio
kraujyje, tačiau yra kaloringos. Šimtas gramų konservuotų tamsių alyvuogių turi
apie 270 kcal, o paruoštos su aliejumi – dvigubai daugiau. Žaliosios alyvuogės
perpus mažiau kaloringos nei prinokusios.
Alyvuogės kitaip. Paragauk!
Vertini naujovišką skonį? Šventiniam stalui pasigamink alyvuogių trintinio.
Reikės:
* 100 g grietinės * 200 g žaliųjų alyvuogių be kauliukų * 2 skiltelių česnako *
¼ šaukštelio pipirų * 1 šaukštelio citrinų sulčių * bazilikų
Visas sudedamąsias dalis sumaišykite plaktuvu arba smulkintuvu. Laikykite
mažuose indeliuose. Naudokite kaip salotų padažą, aptepą ant duonos,
pagardinkite sriubas ir pan.
Receptas iš knygos „Gardžios dovanos".