+1
-0
+1
Ką reikia žinoti apie širdies ir kraujagyslių ligas?

Atsalo: Profesorius kardiochirurgas Audrius Aidietis

Gerbiamas Profesoriau, nuo kokio amžiaus reikia pradėti rūpintis širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika?

 

Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika reikia pradėti rūpintis nuo pat ankstyvos vaikystės. Jau dabar yra pakankamai įrodymų, kad permaitinus vaikus kūdikystėje jie turi žymiai didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, lyginant su tais vaikais, kurie vaikystėje buvo normalaus svorio. Kalbant apie arterinę hipertenziją, reikia pasakyti, kad ši liga gali būti diagnozuojama tiek vaikystėje, tiek paauglystėje, tačiau arterine hipertenzija dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės. Todėl aš labai rekomenduoju kartais profilaktiškai pasitikrinti savo kraujo spaudimą – jį tiesiog išmatuojant kraujo spaudimo matuokliu. Kito kelio aptikti ankstyvos stadijos arterinę hipertenziją tiesiog nėra, nes pradinėje šios ligos stadijoje žmonės dažniausiai nejaučia jokių ligos simptomų. Tuo arterinė hipertenzija ir yra klastinga, kad iš pradžių ji gali vystytis žmogui nejaučiant jokio diskomforto. Todėl profilaktinis kraujo spaudimo matavimas yra tiesiog būtinas rūpinantis širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika. Dažnai tenka susidurti su tokia situacija: yra žmonių kategorija – hipotonikai, kurie „liaudiškai“ tariant turi žemą kraujo spaudimą. Jie būna įsitikinę, kad negali sirgti arterine hipertenzija. Su šia žmonių kategorija tenka padirbėti „iš peties“, kad jie suprastų, jog jau tapo hipertonikais, t. y. žmonėmis, turinčiais padidėjusį arterinį kraujo spaudimą. Tad juos tenka ilgokai įtikinėti, kad jau atėjo laikas kontroliuoti savo kraujo spaudimą ir rūpintis tuo, kad padidėjęs kraujo spaudimas nepridarytų jiems rimtų bėdų.

 

Su kokiomis diagnozėmis Jūs dažniausiai susiduriate konsultuodamas pacientus?

Man tenka konsultuoti įvairiomis širdies ir kraujagysliųligomis segančius pacientus. Tačiau daugiausia– dėl širdies ritmo sutrikimų. Dažniausiai pasitaikantisritmo sutrikimas yra prieširdžių virpėjimas.Didžiausias  pavojus sergant prieširdžių virpėjimuyra tas, kad gali įvykti insultas. Būtent prieširdžiųvirpėjimas, net ir toks, kuris žmogui nesukelia jokiųsimptomų, yra labai pavojingas. Žmogui senstant,didėja ir rizika susirgti prieširdžių virpėjimu. Tačiaunuosekliai gydydami, mes tą riziką galime labai sumažinti.Diagnozavus prieširdžių virpėjimą, labai dažnaiatrandame ir padidėjusį arterinį kraujo spaudimą.Tad tenka gydyti ne tik ritmo sutrikimus, bet ir labaiintensyviai reguliuoti arterinį kraujo spaudimą –gydyti arterinę hipertenziją. Ypač dažni tokie atvejai,kai žmogaus diastolinis (apatinis) kraujo spaudimasyra apie 100 mm Hg st., ir jis galvoja, kad taivisiškai normalu. O, liaudiškai tariant, jis jau treniruoja“prieširdžių virpėjimą. Jeigu mes norime prieširdžių virpėjimui užbėgti už akių, pirmiausia turime labai teisingai gydyti arterinę hipertenziją. Svarbu kraujo spaudimą kontroliuoti ne tik dienos, bet ir nakties metu. Labai svarbu išsiaiškinti ar nėra, vadinamosios naktinės hipertenzijos. Naktinę hipertenziją reikia gydyti, nes miegodamas žmogus gali nieko nejausti arba būtent dėl padidėjusio kraujospūdžio jį gali varginti nemiga. Dienos metu ligonis dar gali jausti kokius nors arterinės hipertenzijos simptomus ir pasimatuoti spaudimą, o naktį jis situacijos nekontroliuoja. Jeigu nemigos priežastis yra būtent arterinė hipertenzija, sureguliavus padidėjusį kraujo spaudimą, dažniausiai išsprendžiama ir nemigos problema.

 

Kokie gali būti pirmieji širdies ir kraujagyslių sistemos ligų požymiai?

Pirmieji širdies ir kraujagyslių sistemos ligų požymiai yra saviti. Pavyzdžiui, koronarinei širdies ligai būdingi stenokardiniai skausmai pasireiškia diskomfortu už krūtinkaulio. Dažnai žmonės šiuos skausmus apibūdina kaip sunkumą arba spaudimąkrūtinės arba skrandžio srityse. Paprastai stenokardiniai skausmai praeina nutraukus fizinį krūvį, sučiulpus gydytojo paskirto nitroglicerino tabletę. Jeigu, suvartojus minėtą medikamentą, skausmai per 15 minučių nepraeina, galima įtarti, kad pacientą ištiko miokardo infarktas. Tada nedelsiant rekomenduojama kviesti greitąją medicinos pagalbą, užrašyti elektrokardiogramą ir, patvirtinus diagnozę, kvalifikuoti specialistai turi kuo greičiau suteikti pacientui pagalbą: atverti užsikimšusią kraujagyslę. Gydytojai šį laiką vadina „dviem auksinėmis valandomis“, per kurias galima išgelbėti į bėdą patekusį žmogų. Tipinius stenokardinius skausmus žmonės dažniausiai pradeda jausti esant tam tikroms fizinėms apkrovoms ar išėję į šaltį. Vėliau šie skausmai juntami mažėjant fizinėms apkrovoms, kol galiausiai atsiranda netgi visiškoje ramybės būsenoje. Noriu paminėti ir nebyliąjąkrūtinės anginą. Tai tokia koronarinės širdies ligos forma, kai žmonės nejunta jokių ligos po požymių. Ši ligos forma yra itin pavojinga, nes dažnai gali baigtis staigia mirtimi.

 

Kodėl svarbu tiksliai vartoti gydytojo paskirtas vaistų dozes ir laikytis nuoseklumo?

Kalbant apie padidėjusio arterinio kraujo spaudimo gydymą, svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir vaistus vartoti nurodytu laiku. Tačiau gydant šią ligą svarbu suvokti, kad vaistas turi būti vartojamas tam, kad nepakiltų kraujo spaudimas. Dažnai tenka susidurti su tokia situacija, kai vaistai vartojami tik tada, kai kraujo spaudimas jau būna gerokai šoktelėjęs. Tai neteisingas požiūris. Gydant šią ligą, reikia numatyti jos eigą ir išgerti vaistą tam, kad jis užkirstų kelią galimam spaudimo pakilimui. Gydant arterinę hipertenziją, svarbu sureguliuoti ne tik medikamentinį gydymą, užkirsiantį kelią arterinio kraujo spaudimo pakilimui, bet ir keisti gyvenimo būdo įpročius: koreguoti mitybą, atsisakyti arba žymiai mažiau vartoti druskos, daugiau judėti, reguliuoti antsvorį ir t. t. Kompleksinis šios ligos gydymas atneša tikrai gražių rezultatų.

 

Gavome daug skaitytojų klausimų apie aspirino reikšmę gydant širdies ir kraujagyslių ligas ir jų profilaktikai. Ką galėtumėt pasakyti ta tema?

Aspiriną mes skiriame savo pacientams kartu su kitais medikamentais po stentų implantavimo ar kitais atvejais, kai norime sumažinti kraujo krešumą. Tokiais atvejais aspirinas kartu su kitais skiriamais medikamentais jau yra tapęs standartu ir mes jį vartojame gydydami savo pacientus. Aspirinas pasižymi ir priešuždegiminiu poveikiu. Anksčiau jį skirdavome reumatu sergančių ligonių gydymui, bet dabar tokių ligonių turime vis mažiau. Turintiems aspirino savo vaistinėlėse žinotina, kad jis vartotinas tada, kai ilgiau užtrunka stenokardinis skausmas už krūtinkaulio. Tada jo vartojimą tikrai laikyčiau prasmingu. Tačiau piktnaudžiauti aspirinu nereikėtų, ypač žmonėms, turintiems skrandžio problemų. Protingiausia prieš vartojant bet kurį vaistą, pirmiausia pasitarti su savo gydytoju.

 

author avatar