Ruošiamės atostogoms. Tiesa, mūsų šeimoje jos dažnai apkarsta dėl sutrikusio virškinimo. Turbūt dar neturėjome tokių, kuomet kam nors neskaudėtų pilvo, nepūstų ir panašiai. Visuomet maniau, kad dėl to kalta pasikeitusi aplinka. Ne kartą teko skaityti, kad išvykus į užsienį virškinimas sutrinka dėl pasikeitusio maisto, vienoje ar kitoje šalyje gyvenančių bakterijų ir panašiai. Bet gal įmanoma kaip nors to išvengti?  Veronika 

 
 
Pirmoji pagalba sutrikus virškinamojo trakto veiklai – atkurti skysčių pusiausvyrą. Kitaip tariant, būtina gerti kuo daugiau skysčių.
 
 
Pasitaiko dažniau
 
Manoma, kad įvairūs virškinimo sutrikimai, kuriais skundžiasi vis daugiau žmonių, yra nulemti šiuolaikinio gyvenimo būdo – nuolatinio skubėjimo, įtampos bei su tuo susijusios netvarkingos mitybos. Atrodytų, vasarą tikrai pailsėsime nuo visų stresų, rūpesčių – juk bus atostogos, ilsėsimės, tad visi negalavimai praeis savaime. Deja, dažnai būna atvirkščiai – įvairių virškinimo sutrikimų tik padaugėja. Nors įtampos lyg ir nelieka, atsiranda kitų priežasčių: kitoks nei įprastai maistas, kitokios jo gaminimo ir valgymo sąlygos, ne toks mitybos režimas. Ir virškinamoji sistema „neatlaiko“.
Dažnai kelionių tiek į tolimus, tiek į artimesnius kraštus metu žmones vargina viduriavimas, pilvo pūtimas, pykinimas, vėmimas, karščiavimas. Šiuos negalavimus dažnai sukelia nekokybiško ar neįprasto maisto vartojimas – kiekviena šalis turi savų kulinarijos tradicijų, naudoja tam tikrus maisto produktus, specialius prieskonius ir panašiai. Karščiavimą gali sukelti įvairios konkrečiai šaliai būdingos endeminės infekcijos arba jis gali būti virškinamojo trakto veiklos sutrikimo padarinys.
 
 Neįprastos bakterijos
 
Įvairiausių virškinimo negalavimų yra patyrę ne vienas keliautojas. Kodėl taip atsitinka? Jeigu svečioje šalyje „sustreikavo“ skrandis, vadinasi suvalgėte maisto produktų, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, arba maiste gali būti toksinių medžiagų. Todėl atsargiai ragaukite jūros gėrybių, jose šių medžiagų būna ypač dažnai. Kita priežastis – europiečiams neįprastos bakterijos, nuo kurių vietiniai gyventojai nesuserga, o mums tai – „patikima“ skrandžio negalavimų pradžia.
Nesvarbu, kas sukėlė virškinamosios sistemos sutrikimą, pojūčiai bus panašūs: pilvo skausmas, šleikštulys, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas. 
Beje, Rytų šalyse, ypač Kinijoje, patiekalų skoniui pagerinti naudojamas specialus konservantas. Jis sukelia vadinamąjį kinų restorano sindromą, kai suvalgius kinų maisto sutrinka virškinimas: atsiranda sunkumas, skausmas pilvo viršutinėje dalyje, kartais žmogus net gali pradėti viduriuoti. Sveikatai šis konservantas nekenkia, tačiau prie tokio maisto nepratęs žmogus kelias dienas gali jaustis nekaip.
 
 Ilgos kelionės
 
Pasak dietologų, labai dažnai virškinimas sutrinka ilgose kelionėse autobusu ar automobiliu. Keliaujant tokiu būdu, dažniausiai valgomas sausas maistas. Jis jau savaime nėra sveikas. Be to, tokiose kelionėse mažai judama, daugiau sėdima. Jautresnių skrandžių savininkus po kurio laiko apima skrandžio pilnumo jausmas, kamuoja pilvo pūtimas
kelinėse dažnai valgoma ir įvairių vaisių. Tai, aišku, sveikas maistas, tačiau jo sudėtyje yra daug skaidulų ir angliavandenių. Valgant daug šių medžiagų turinčio maisto, dalis jo lieka nesuvirškinta, todėl virškinamajame trakte ima daugintis bakterijos, gaminančios dujas. Žmogui pradeda pūsti vidurius. Tas pats gali atsitikti ir kai netoleruojama maisto produktuose esančios laktozės ar polisacharidų.
 
 Padeda prisitaikyti
 
Pirmoji pagalba sutrikus virškinamojo trakto veiklai – atkurti skysčių pusiausvyrą. Kitaip tariant, būtina gerti kuo daugiau skysčių. Beje, daug kas frazę „gerti kuo daugiau skysčių“ supranta kaip vandens gėrimą tiesiog stiklinėmis. Taip daryti tikrai nereikia, vandenį rekomenduojama gurkšnoti mažais gurkšneliais arba gerti pro šiaudelį. 
Be to, besiruošiant atostogoms reikėtų nepamiršti ir vaistinėlės. Tiesa, užsukus į vaistinę nuo pasiūlos gali ir galva apsisukti. Pasak specialistų, sustreikavus skrandžiui nebūtina gerti kelių rūšių vaistų. Svarbiausia atsižvelgti į preparato sudėtį. Pavyzdžiui, vykstant į kelionę pravartu turėti preparatą, kurio sudėtyje yra eleuterokokų. Šis augalas, dar vadinamas sibiriniu ženšeniu, labiausiai vertinamas dėl tonizuojamojo ir adaptogeninio poveikio. Jis ne tik gelbėja sustreikavus virškinimui, bet ir padeda organizmui adaptuotis prie pokyčių. Juk virškinimas sutrinka ne vien nuo netinkamo maisto. Tam įtakos gali turėti įtampa, pasikeitusios sąlygos.
Adaptogeninis eleuterokoko poveikis padeda žmogaus organizmui prisitaikyti esant stresinėms situacijoms, normalizuoja padidėjusį ar sumažėjusį kraujospūdį, stiprina imunitetą, suteikia energijos, didina darbingumą. Eleuterokoko yra Gastroval forte preparate, juo jis išsiskiria iš kitų savo grupės preparatų.
 
Kaip padėti virškinimui?
Virškinimas – tai procesas, kurio metu maistas yra susmulkinamas ir suskaidomas, o netirpios medžiagos virsta tirpiomis. Atsiradus virškinimo sistemos (skrandžio, kepenų, kasos ir kt.) sutrikimams, gerą savijautą gali padėti susigrąžinti virškinimo fermentai, katalizuojantys ir reguliuojantys biologines organizmo reakcijas.
Augaliniai ekstraktai skatina dirbti virškinimo sistemą, neleidžia jai aptingti, aktyvina tulžies, kepenų, kasos veiklą.
Gastroval forte – originalus natūralių fermentų ir augalinių ekstraktų produktas, kurio veikliosios medžiagos ne tik teigiamai veikia virškinimą. 
Produktas efektyvus dėl subalansuotos mišinio sudėties. Jame yra plataus spektro virškinimo fermentų, veiksmingų žmogaus kūno temperatūroje ir neprarandančių aktyvumo įvairiose virškinimo trakto terpėse, skaidančių baltymus, riebalus, angliavandenius ir net ląstelieną. Jų veikimas yra sustiprintas augalinių ekstraktų veikliosiomis medžiagomis, kurios ne tik kompleksiškai padeda lengvinti virškinimą, stimuliuoti skrandžio sulčių ir tulžies sekreciją, saugoti kepenų ląsteles nuo žalingų veiksnių, bet ir palankiai veikia organizmo atsparumą stresui.
 
Gastroenterologas pataria:
 
Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas Vaidotas Urbonas:
 
 
Didžioji dalis žmonių keliaudami patiria virškinimo problemų. Dažniausiai tai – skrandžio skausmai, viduriavimas, vidurių užkietėjimas. Rizika susirgti keliautojų diarėja ypač padidėja keliaujant į šiltus kraštus ar šalis, kur higienos sąlygos prastesnės.
Norint apsisaugoti nuo nemalonių virškinimo sutrikimų kelionėse ir iškylose reikia nuolat plauti rankas, gerti tik patikimą vandenį ir valgyti termiškai apdorotą maistą. Tarkime, tolimose šalyse viešojo maitinimo įstaigose reiktų vengti gėrimų, patiekiamų su ledukais. Tačiau virškinimo sutrikimai pasireiškia ne tik ilgų kelionių metu – jautresni skrandžiai gali sustreikuoti ir trumpam pakeitus aplinką ar net išsiruošus į iškylą gamtoje.
Šiltuoju metų laiku patartina reguliariai vartoti probiotinių bakterijų preparatus arba tiesiog į kasdienę mitybą įtraukti funkcinių produktų, kurie papildyti gerosiomis pieno rūgšties bakterijomis, stiprinančiomis virškinimo sistemą.
 
 
Jei kelionėje netikėtai užklupo virškinimo negalavimai, patarčiau rinktis natūralių fermentų ir augalinių ekstraktų produktus. Augaliniai ekstraktai neleidžia virškinimo sistemai aptingti, aktyvina tulžies, kepenų, kasos veiklą.
 
 
Taip pat kelionių metu rekomenduočiau valgyti tik viešojo maitinimo įstaigose, nepirkti maisto produktų gatvėje, paplūdimyje. Labai dažnai būna, kad kibinai, čeburekai, pyragėliai su mėsa, dešrelėmis ir kiti gaminiai visą dieną laikomi saulėkaitoje, kartais net ne prekybiniame vežimėlyje. Būtina atminti, kad net termiškai apdorotuose produktuose yra bakterijų. Jų paprastai būna mažai ir jos nesukelia pavojaus sveikatai, tačiau minėtus produktus palaikius saulėje bakterijos pradeda daugintis, kai kurios jų išskiria toksinų. Taigi suvalgius saulėje kurį laiką palaikytą patiekalą, galima rimtai sunegaluoti.
Nors ir sunku pripažinti, daugeliu atveju patys būname kalti dėl negalavimų – maistas viešojo maitinimo įstaigoje gali būti šviežias, tinkamai paruoštas, tačiau, prieš valgį nenusiplovę rankų, rizikuojame jį užkrėsti bakterijomis.
 
Svarbu:
Virškinamojo trakto sutrikimus dažnai lemia šie veiksniai:
 
Maiste yra bakterijų (patiekalas jomis užkrėstas ruošiant, pasibaigęs maisto produktų vartojimo terminas).
 
Maiste yra toksinių medžiagų. Azijos kraštuose ypač populiarūs įvairūs jūros gėrybių patiekalai. Kartais žuvys, dar plaukiodamos jūroje ar vandenyne, gali būti sukaupusios įvairių tam regionui būdingų toksinių medžiagų, todėl jas svečiose šalyse ragauti reikėtų labai atsargiai.
 
Suvartojama per daug baltymų. Būtina atminti, kad jūros gėrybių patiekalai yra ypač gausūs baltymų. Per didelis baltymų kiekis gali sukelti maisto alergiją, kurios žmogus anksčiau nė neįtarė turįs.
 
Lietuvos sveikata