Užsienio fiziologai pastaraisiais metais atrado dar vieną daugelio žmogaus ligų priežastį – organizmo rūgimą. Normaliai organizmo medžiagų apykaitai palaikyti yra būtinas rūgščių ir šarmų balansas kraujyje. Jeigu rūgšties per daug, ji graužia audinius, sumažina fermentų aktyvumą, provokuoja vėžio ląstelių atsiradimą ir padeda joms daugintis.
Kad sumažintų rūgšties koncentraciją organuose ir audiniuose, organizmas sulaiko vandenį, o tai dar labiau stabdo apykaitos procesus. Kraujui šarminti organizmas naudoja sukauptas mineralines medžiagas – kalcį, natrį, kalį, geležį, magnį, todėl mes negaluojame – jaučiame fizinį silpnumą, greitai pavargstame, blogai miegame, jaučiame nuolatinį susierzinimą. Kalcio „išplovimas“ iš kaulų audinio yra sunkios ligos osteoporozės priežastis. Žinomo fizioterapeuto Džetro Klosso nuomone, kasdieniame sveiko žmogaus racione turi būti ne mažiau kaip 75–85 % šarminančių maisto produktų, o žmogaus, sergančio kokia nors liga, maiste jų dalis turi būti padidinta iki 90 %.
Šiems produktams priklauso visi vaisiai ir daržovės, pirmiausia – žali, nors tinka termiškai apdoroti (virti arba kepti). Naudingiausi iš jų šiuo atveju yra švieži pomidorai, obuoliai, melionai. Dar efektyviau kraują šarmina šviežiai paruoštos daržovių arba vaisių sultys, naudingiausios – morkų ir obuolių.
Kada organizmas ima rūgti? Tada, kai žmogaus valgiaraštyje dominuoja mėsa, paukštiena, žuvis, saldumynai, pasterizuoti pieno produktai, miltų gaminiai ir kruopos. Antrasis rizikos faktorius – tai tarpusavyje nesuderinti maisto produktai, pvz., baltymai su angliavandeniais. Rūgština taip pat dauguma konservantų ir maisto priedai. Jų esama produktuose, kurių ilgas galiojimo laikas.
Kraujo rūgščių ir šarmų balansą blogai veikia alkoholiniai gėrimai, kava, šokoladas, tabakas. Žmonės, kuriems rūpi jų sveikata, dieną pradeda ne kavos puodeliu ir cigarete, o obuoliu, daržovių ar vaisių sulčių stikline. Rūgščių pagausėjimas kraujyje ir organizmo audiniuose vadinamas acidoze. Dauguma žmonių pažįsta jos simptomus: tai kaklo ir pečių raumenų įtempimas, kartumas burnoje, pilkos liežuvio apnašos, tamsūs ratilai po akimis. Žmonės, kurie piktnaudžiauja rūgščiu maistu, skundžiasi rėmeniu, rūgščiu atsiraugėjimu, skrandžio skausmais, pykinimu ir vidurių užkietėjimu. Visi šie požymiai rodo, kad reikia koreguoti mitybą.
Geriausias „vaistas” nuo acidozės yra žalių daržovių salotos pietums ir vakarienei. Į valgiaraštį būtina įtraukti virtų tarkuotų burokėlių, morkų, smulkiai supjaustytų kopūstų, krapų, salierų, svogūnų ir česnakų. Sveika vartoti žalius augalų ūglius, nepasterizuotą medų, žolelių antpilus, sojų padažą, jūrų dumblius, kviečių daigus arba maisto papildus iš kviečių gemalų. Dvi dienas per savaitę valgykite tik žalias daržoves ir vaisius, vieną dieną galima gerti vien tik sultis.
Taip pat reikia paminėti, kad gausus ankštinių produktų ir kruopų vartojimas (išskyrus grikius ir soras) taip pat didina kraujo rūgštingumą, bet tik tada, kai jie ruošiami įprastu būdu. Tik mirkyti arba daiginti, jie įgyja šarminio veikimo ypatybių.
Riešutus ir sėklas reikia mirkyti pusvalandį iki valgio, kruopas – pusvalandį prieš virimą, ankštinius produktus – per naktį. Visas sėklas, grūdines ir ankštines, galima paruošti virti iš anksto: valandą pamirkyti, paskui nusausinti ir laikyti tamsioje vietoje.