Viešojoje erdvėje galima surasti daug
informacijos bei atliktų mokslinių tyrimų apie tai, kad vaikų nepakankamas
fizinis aktyvumas tampa didele problema ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame
pasaulyje. Nors lyg ir visiems suprantamas faktas yra tas, kad būtent nuo
mažens vaikus reikia ugdyti bei rūpintis jų judėjimu.
VšĮ „Sveikas miestas“ direktoriaus Manto
Paulausko teigimu, vaikų fizinio aktyvumo skatinimas priklauso nuo šeimos,
kurioje auga vaikas ir, žinoma, nuo pedagogų dirbančių švietimo įstaigose. „Tikrai
turbūt nesuklysiu sakydamas, kad į kūno kultūros pamokas, kurios dažniausiai
vyksta porą kartų per savaitę, mokyklose žiūrima šiek tiek pro pirštus, o naujovių,
kaip sudominti vaikus sportu tikrai ieško ne visi. Jei vaikas po pamokų nelanko
jokių sporto būrelių, tai tuomet bent mokykloje jis turi judėti pakankamai kiekvieną
dieną ir tam visai nereikia jokių sudėtingų dalykų – pakaktų kad ir trumpos mankštos pertraukų metu“, – neabejoja
M. Paulauskas.
Sudomino
vaikus mankšta
Puikią alternatyvą atrado Vilniaus Žirmūnų
rajone esanti „Žiburio“ pradinė mokykla. Aplink mokyklą esančių gyvenamųjų namų
gyventojai nuo rugsėjo vidurio, esant geriems orams, stebi neeilinį vaizdą –
350 mokykloje besimokančių mažųjų moksleivių kas rytą trumpą tai či mankštelę
daro su Lietuvoje gerai žinomu tai či meistru iš Kinijos Xiyin Wang`u.
Šaltesniu oru vaikučiai mankštinasi mokyklos viduje. Meistras jau kelis metus
su šeima gyvena sostinėje ir veda tai či užsiėmimus taip pat ir visiems
miestiečiams.
„Žiburio“ pradinės mokyklos direktorė Bronė
Zalieckienė džiaugiasi Xiyin Wang`o entuziazmu, kuris pasiūlė skatinti vaikus judėti praktikuojant
lengvą tai či mankštelę. B. Zalieckienė pasakoja, kad vaikams tai tapo
patinkančiu užsiėmimu ir jie noriai kiekvieną rytą sportuoja drauge su meistru
iš Kinijos. Pradinėje mokykloje vaikučiai
tai či mankštą gali praktikuoti ne tik rytais visi drauge, tačiau taip pat ir specialiame
būrelyje. „Mėgstame aktyvumą ir skatiname sportuoti taip pat ne tik vaikučius,
bet ir jų tėvelius bei mokykloje dirbančius pedagogus. Nuo lapkričio mėnesio kviesime
į tai či pamokas mokytojus, o pavasarį
praktikuoti šį užsiėmimą galės ir vaikučių tėveliai“, – pasakoja B.
Zalieckienė.
Mokys
vaikus šiaurietiškojo ėjimo
Pavyzdžiu sostinėje galima laikyti ir Vilniaus
lopšelį – darželį „Riešutėlis“. Pasivaikščiojimai nuo šiol šiame darželyje bus
kitokie. Siekdami praturtini vaikučių pasivaikščiojimus bei norėdami paskatinti
juos judėti, „Riešutėlio“ atstovai parengė specialią sveikatos programą
„Sveikatos takučiu“ ir iš Vilniaus miesto savivaldybės gavo lėšų įsigyti
šiaurietiškojo ėjimo lazdoms.
„Jau
visai netrukus bus apmokomi mūsų darželio mokytojai, kurie lydės vaikučius į
pasivaikščiojimus su šiaurietiškomis lazdomis porą kartų per savaitę. Žinant
mažųjų auklėtinių smalsumą, pasivaikščiojimai, pasiremiant šiaurietiškomis
lazdomis, bus tuo pačiu ir puiki pramoga. Pradėti šiaurietiškojo ėjimo
pasivaikščiojimus paskatino Vokietijos pavyzdys, kur jau nuo mažens vaikai yra
supažindinami su šiuo ėjimo būdu“, – teigia Vilnaius lopšelio – darželio
„Riešutėlis“ direktorė Irina Bušauskienė.
Netolimoje ateityje, kai tik bus pasirengę
mokytojai, I. Bušauskienė pasakoja, kad šiaurietiškojo ėjimo idėją skleis ir
kituose sostinėje esančiuose lopšeliuose – darželiuose, taip siekiant ir kitus
darželius sudominti šiaurietiškuoju ėjimu.
Svarbu
pradėti
VšĮ „Sveikas miestas“ vadovas M. Paulauskas džiaugiasi, kad galima išskirti
bent porą pavyzdžių, kaip pačios švietimo įstaigos ieško alternatyvų, norėdamos
skatinti vaikus judėti įvairiausiais būdais.
Tiek šiaurietiškasis ėjimas, tiek lengvos tai či mankštelės ir visos
kitos iniciatyvos pakeičia tradicinį požiūrį į kūno kultūros pamokas, tad
tiesiog reikėtų nebijoti pradėti mąstyti apie tai, ką šiuo atžvilgiu galime
padaryti kitaip vaikų judėjimo labui.
„Šiuo metu yra galvojama apie
galimybę drauge su tai či meistru iš Kinijos Xiyin Wang`u apmokyti mokytojus,
kad šie galėtų lengvą ir itin sveikatai naudingą tai či mankštą vesti patys
saviems mokiniams. Taip pat raginame ir visus švietimo įstaigų atstovus nestokoti
entuziazmo bei prisidėti prie vaikų fizinio aktyvumo skatinimo“, – pabaigai pridūrė M. Paulauskas.