Norėčiau daugiau sužinoti apie širdies stimuliatorius. Kada jis statomas? Ar tai sudėtinga operacija?
Halina
Širdies stimuliatorius (kardiostimuliatorius, elektrokardiostimuliatorius) – tai nedidelis prietaisas, kuris generuoja nestiprius elektros impulsus. Šie impulsai verčia širdį susitraukti, kai ši “tingi” – kai pacientas serga bradikardija (širdies ritmas, retesnis nei 60 k/min.). Širdyje yra tam tikra ląstelių sankaupa – sinusinis mazgas. Šiame mazgelyje atsiranda elektros impulsas, kuris plinta specialiais takais, ir priverčia susitraukti širdies prieširdžius, o po to ir skilvelius. Tiesa, prieš patekdamas į skilvelius, impulsas šiek tiek užlaikomas kitame, atrioventrikuliniame mazge. Kartais, dėl aterosklerozės, širdies ydų, arterinės hipertenzijos bei kitų ligų, gali sutrikti impulso generavimas sinusiniame mazge. Tuomet pasireiškia sinusinio mazgo silpnumas – suretėja širdies veikla arba širdis stabteli kelioms sekundėms. Apie stimuliatoriaus implantavimą svarstoma, kai širdies dažnis yra 40 k/min. ir mažiau, arba kai širdis stabteli 3 sek. Dėl bradikardijos ar pauzių, pacientas gali jausti silpnumą, praradinėti sąmonę. Šiuolaikiniai stimuliatoriai nuolat tikrina širdies elektrinį aktyvumą, ir, jei širdis plaka normaliu dažniu, ar per dažnai, stimuliatorius širdies nestimuliuoja. Kita vertus, širdies stimuliatoriai neapsaugo nuo per dažno širdies plakimo – tachikardijų, ar nuo ritmo sutrikimo. Stimuliatoriai, priklausomai nuo bradikardijos tipo, gali stimuliuoti arba prieširdžius, arba skilvelius, arba ir tuos, ir tuos.
Širdies stimuliatorius – vos keliasdešimties gramų, kelių milimetrų storio prietaisas. Jis implantuojamas po oda, raktikaulio srityje, o nuo stimuliatoriaus didžiosiomis kraujagyslėmis nuleidžiami laidai į širdies prieširdžius ar skilvelius. Operaciją atlieka širdies chirurgai, jos metu užtenka vietinio nuskausminimo.
Lietuvos sveikata