Gastritas – tai visiems gerai žinoma skrandžio liga, kuria viena ar kita
forma serga 80 proc. suaugusių žmonių. Daugumai gastritas yra palikimas iš
vaikystės. Kas gi yra gastritas, iš kur jis atsiranda ir kaip galima apsaugoti
nuo jo savo vaiką?
Sudėtinga, daugybę organų apimanti, įvairiomis formomis pasireiškianti liga „gastritas”
iš esmės yra skrandžio gleivinės uždegimas. Jei nepavyksta aptikti jos
ankstyvoje stadijoje, gastritas gali tapti lėtine, reguliariai pavasarį ir
rudenį paaštrėjančia liga. Užleistas gastritas kai kuriais atvejais gali
peraugti į opą.
Taigi simptomai. Jei jūsų vaikas reguliariai pradėjo skųstis buku arba,
priešingai, aštriu skausmu pilve, nemaloniu spaudimo pojūčiu skrandyje,
nemaloniu skoniu burnoje, rėmens skausmais, jį pykina arba jam dažnai užkietėja
viduriai, jis skundžiasi apetitu ir greitai pavargsta – tai pavojaus „skambučiai”,
dėl kurių verta apsilankyti pas gydytoją gastroenterologą.
Gydytojas atliks pilvo ertmės ultragarso tyrimą, atliks nemalonią, bet
neišvengiamą procedūrą – gastroskopiją, paims kraujo ir išmatų mėginius tyrimams.
Jei diagnozė pasitvirtins – pradėkite nelengvą kovą dėl vaiko sveikatos.
Bet iš pradžių išsiaiškinkime, iš kur atsiranda gastritas? Jūsų vaikas auga,
eina į mokyklą ir jūs neturite galimybės visą parą stebėti, ką ir kiek jis valgo.
Pagrindinės gastrito priežastys – nereguliari mityba, didelės pertraukos tarp
valgių, „sausas” maistas, valgymas „paskubomis”, „kenksmingas” maistas su
dažikliais ir konservantais, riebaus ar aštraus maisto gausa racione bei
patiekalų įvairovės stygius.
Gastrito priežastimi gali būti ir alergija maistui, lėtinės infekcijos,
ilgalaikis vaistų vartojamas ir tai, kas paskutiniuoju metu akcentuojama – bloga
didelių miestų ekologija ir stresas, kurie tyko mūsų prie kiekviename žingsnyje.
Kaip galima išvengti gastrito? Viskas priklauso nuo jūsų, tėvai. Šeimoje turi
būti praktikuojamas teisingas maitinimasis (žinoma, iki tam tikros ribos, kad, „ištrūkęs”
iš tėvų priežiūros į laisvę, vaikas nepradėtų piktnaudžiauti ilgai lauktu
kenksmingu maistu). Nerodykite „užkandžiavimo” tarp valgių pavyzdžio, tegul
maisto racionas būna įvairus, įpratinkite vaiką, kad, pvz., garuose pagamintas
maistas yra ne tik nuobodu ir prėska, bet sveika ir skanu.
Pusryčius ruoškite neskubėdami, nes skubėdamas spėji pamaitinti vaiką pačiu
paprasčiausiu ir ne pačiu saugiausiu patiekalu – sumuštiniais. Be to, skirkite
pakankamai dėmesio šeimos kasdienybei, kad vaikas įsisąmonintų – nereikia
valgyti greitai.
Sužinokite, ar mokykloje galima gauti pilnaverčius pusryčius ir karštus pietus,
kada jie patiekiami. Jei žinote, kad vaikui bus sunku ilgai nevalgyti per
pertrauką, įdėkite jam maisto iš namų. Tiesa, dabar parduotuvėse atsirado
linksmais paveikslėliais išmargintos dėžutės pusryčiams, iš tokios dėžutės bus
ne gėda pavalgyti (juk reikia dar įveikti ir vaiko kompleksą – „Valgau kaip
mamos sūnelis, per pertrauką, o visi žiūri”).
Jei gastritas jau prasidėjo, gydytojas gastroenterologas pasiūlys būtiną
kompleksinį medicininį gydymą ir konkrečiai jūsų vaikui tinkančią dietą. Ji
priklausys nuo ligos stadijos, ligonio amžiaus, skrandžio funkcijų pažeidimų
lygio ir su tuo susijusių susirgimų. Paūmėjus lėtiniam gastritui, siūloma
griežtesnė dieta, kurioje nėra grubaus, riebaus, aštraus, pernelyg karšto maisto,
šviežios duonos, stiprios arbatos ir kavos, rūkytų produktų ir saldumynų. Visa
tai gali dar labiau traumuoti skrandžio gleivinę.
Valgyti reikia 5-6 kartus per dieną, neskubant ir griežtai visuomet tuo pačiu
laiku. Papildomai gydytojas gali pasiūlyti fitoterapiją – gerti gydomųjų žolelių
(jonažolių, mėtų, medetkų ir kitų) nuovirą. Ir, žinoma, reikia pasidomėti, dėl
ko jūsų vaikas nerimauja, ar jam ne per didelis krūvis mokykloje, ar teisingai
jis planuoja savo dieną: ar užtektinai būna lauke, ar, greitai paruošęs pamokas,
sėda prie kompiuterio arba eina žiūrėti televizorių?
Apsaugoti vaiką, o ypač paauglį, nuo su maistu susijusių pagundų – nelengva
užduotis, o ir riboti jį paieškose – ne išeitis, bet reikia pasistengti įspėti
jį apie galimus pavojus ir padaryti taip, kad teisinga mityba taptų jo gyvenimo
norma.