Užtenka pasinervinti – ir išsyk traukia prie pyragaičių, saldainių, keptų
bulvyčių ar dar kokio nesveiko maisto. Stresas priverčia atakuoti šaldytuvą kas
antrą iš mūsų, ir to priežastis – fiziologinė.
Dietologai šį procesą vadina „persivalgymu iš nervų“. Emocinio persivalgymo
fenomeną neseniai išaiškino britų mokslininkai. Jie tikina, kad stresinė būklė
leidžia organizme formuotis ypatingam hormonui – kortizolui. O jis savo ruožtu
išprovokuoja kito hormono – grelino, atsakingo už alkio jausmą, sekreciją. Kuo
daugiau grelino, tuo labiau mes norime valgyti. Šis mechanizmas veikia be
pertrūkio: net jei ką tik sočiai papietavome, užtenka pasinervinti – ir vėl
norime užkasti.
Beje, traukia patys žalingiausi produktai – saldūs ir riebūs, todėl, kad būtent
jie greičiausiai sumažina grelino lygį organizme.
Kaipgi kovoti su šiuo procesu? Užsiklijuoti burną ar išmesti lauk šaldytuvą?
Esama ir kitų, mažiau radikalių būdų. Sumažinti grelino kiekį gali šie
produktai.
Kakava.
Kakavos milteliai – labai naudingas produktas, ir ne tik tiems, kurie kenčia nuo
streso. Jie – ne tik puikus antidepresantas, bet ir saugo nuo karieso, suteikia
žvalumo, stimuliuoja širdies ir kraujagyslių sistemą. Išvirkite kakavos su
neriebiu pienu: puodelyje bus tik 80 kcal., užtat gėrimas – labai sotus ir greit
numalšins alkio jausmą.
Tik nesirinkite paruoštų mišinių, kuriuos tereikia užpilti verdančiu vandeniu:
juose pernelyg daug cukraus ir mažai naudingųjų medžiagų.
Kramtomoji guma be cukraus.
Jos visada reikėtų turėti po ranka. Kol kramtote, jūsų skonio receptoriai
perduoda atitinkamus signalus į smegenis. Troškimas „užgraužti“ stresą tuoj pat
pranyksta.
Geriausią efektą duoda mėtinė kramtomoji guma: jos skonis išsilaiko ilgiausiai.
Tiktai nebandykite kramtomosios gumos naudoti vietoj valgio. Ji tinka tiktai
ekstremaliems atvejams. Kitaip įsitaisysite gastritą ir skrandžio opą.
Marmeladas.
Jis – puikus šokolado, pyragaičių ar kitų saldumynų pakaitalas. Viena vertus,
jame nesama nei margarino, nei miltų, nei kitų priedų, paverčiančių kepinius
žalingais organizmui. Antra vertus, marmelade yra naudingo vaisių cukraus –
pektino ir agaro, daromo iš jūros dumblių. Marmeladas pakankamai saldus, puikiai
numalšina norą užkasti, bet ne toks žalingas, kad pridėtų papildomų kilogramų.
Tas pat pasakytina ir apie zefyrus bei pastiles.
Džiūvėsėliai.
Tai – ne tie traškučiai su jautienos ar svogūno skoniu, kurių pilna kiekviename
kioske. Jums reikalingi rupaus malimo miltų džiūvėsėliai su grūdais arba
duoniukai su ląsteliena. Kiekviename yra maždaug 10–12 kilokalorijų, užtat alkį
jie kaip ranka nuims. Pirma, juose daug ląstelienos, sukuriančios sotumo jausmą,
antra, jie kieti ir jums reikės gerokai pasidarbuoti žandikauliais. O kol
kramtysite, smegenys su grelino poveikiu susidoros. Neskanu? Užtepkite
džiūvėsėlį plonu neriebios varškės arba sūrio sluoksniu – gausite papildomą
naudingų baltymų ir kalcio kiekį.
Obuoliai.
Juose yra daug ląstelienos, o kalio druskos padeda pašalinti iš organizmo
nereikalingus skysčius. Taigi tai – ne tik puikus užkandis, bet ir gera
profilaktikos priemonė nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei pabrinkimų. Beje,
jei jūsų žarnynas itin jautrus, šių vaisių geriau nevalgyti: virškinimo sistema
gali nesusidoroti su dideliu augalinės ląstelienos kiekiu.
Be valgio, susidoroti su stresu ir jo sukeltu alkio jausmu padeda miegas ir
fiziniai pratimai. Fizinis aktyvumas sumažina organizme kortizolo kiekį, taip
pat kaip ir sveikas miegas. O štai neišsimiegojimas, atvirkščiai, padeda
formuotis grelinui, taigi bemiegės naktys gali virsti papildomais kilogramais.