Kaip elgtis su mažuoju melagėliu?

Septynmečio Simo mama piniginėje pasigedo 20 litų. Vakare pastebėjo, kad
Simas turi naują žaislinį automobilį. Kai paklausė sūnaus, iš kur jį gavo,
berniukas pasakė, kad rado kieme. Tokia situacija gali būti pažįstama ir jums.
Natūralu, jog apima neviltis. Atrodo, mokome vaiką sąžiningumo, tinkamai jį
auklėjame, ir viskas veltui. Bausmės nepadeda, o ignoruoti to irgi nevalia. Ką
tuomet daryti?

Kodėl jie meluoja

Vaikai iki 5–6 metų dar neskiria realybės nuo fantazijos, todėl jų išmonės
tikrai negalima vadinti melu. Tik vėliau jie išmoksta iš tikrųjų meluoti. Svarbu
žinoti, jog kiekviena melagystė turi savo priežastį, kurią, prieš griebiantis
kokių nors veiksmų, reikėtų išsiaiškinti.

Pagrindinė melo priežastis yra baimė. Vaikai bijo tėvų bausmių, nuogąstauja, kad
mokytojas nusiųs pas direktorių. Labiausiai jie bijo neatitikti tėvų „gero
vaiko“ įvaizdžio. Melas – tarsi saugiklis, kuris vaiką apsaugo, kad nebūtų
laikomas negeru.

Kita priežastis – netinkamas tėvų elgesys. Sakome savo vaikams, kad būtų
sąžiningi, tačiau net patys to nejausdami mokome meluoti. Tarkime, atėjusiam
kaimynui sakome, kad naujoji jo mašina nuostabi, o jam išėjus vaikui girdint
pareiškiame, kad iš tiesų ji niekam tikusi. Vaikas suglumsta: meluoti negalima,
tačiau negalima ir kito įžeisti sakant tiesą. Tas pat ir dėl netesėtų pažadų.
Jeigu ką prižadėjote, stenkitės išpildyti. Priešingu atveju vaikas nutars: tėvai
pamelavo, vadinasi, ir aš galiu tą patį daryti.

Kartais vaikas meluoja siekdamas dėmesio. Tėvų bausmę už melavimą supranta kaip
parodytą dėmesį, ir tai jam kur kas geriau nei visiškas ignoravimas. Susidaro
uždaras ratas: vaikas nežino, kodėl jis turėtų nemeluoti, nes dėmesio sulaukia
tik sakydamas netiesą.

Ar reikia bausti?

Kaip jau minėjau, svarbiausia išsiaiškinti ir suvokti melo priežastis. Melas –
tik ledkalnio viršūnė, reikia pažiūrėti, kas yra giliau. Jeigu tai baimė,
bausdami vaiką ją tik dar labiau padidinsime – ateityje vaikas dar daugiau
meluos ir priežastis liks ta pati.

Bausdami tėvai dažniausiai mąsto taip: „Pamokysiu tave, neklaužada, ir tu
daugiau nemeluosi“. Taip galvoti – didelė klaida. Vaikas bausmę supranta visai
kitaip nei mes. Jis jaučiasi nubaustas ne dėl to, kad melavo, o dėl to, kad
pričiupote nusikaltimo vietoje, kad jis išsidavė. Kitą kartą jis gali ieškoti
kitų būdų, kaip pameluoti. Ir taip, kad niekas daugiau nesužinotų.

Bausmių galima griebtis tik tada, kai nėra kitos išeities. Tai jokiu būdu negali
būti pirma reakcija į netinkamą elgesį. Iš tiesų vaikui kur kas didesnį įspūdį
daro švelnūs pabarimai, pavyzdžiui, „Tu labai nuvylei mane, norėčiau, kad kitą
kartą sakytum tiesą“, „Matai, kas nutiko dėl to, kad pamelavai, o aš maniau, kad
tu moki būti sąžiningas“.

Kaip išvengti melo

Supraskite, kad visi vaikai meluoja. Melavimas yra simptomas, bet ne problema.
Taigi panaikinus simptomą problema liks neišpręsta ir kada nors vėl pasirodys
melo pavidalu.

Jokiu būdu vaikui pamelavus to neignoruokite. Svarbiausias patarimas melagėlių
tėvams – kuo daugiau bendrauti. Skirkite tam laiko: ramiai susėskite su vaiku ir
pasikalbėkite. Pokalbis neturėtų būti vien kaltinimai, priekaištai ir moralai.
Tuo nieko nepasieksite. Pabandykite išsiaiškinti: galbūt vaikui kas nors kelia
nerimą. Suraskite būdų, kaip išsiversti be melo – vaikas jų gali paprasčiausiai
nežinoti. Svarbu, kad namuose sukurtumėte tokią atmosferą, kurioje vaikas
nebijotų sakyti tiesos.

Veiksmingiausia melo prevencija yra sąžiningi santykiai šeimoje. Jei tėvai
reikalauja, kad vaikai nemeluotų, o patys apgaudinėja vienas kitą, vaikams nėra
galimybių įgyti sąžiningumo patirties. Padėkite savo atžalai patirti sėkmę,
pasitikėti savimi. Tada jis nejaus jokio poreikio meluoti.

Nepriklijuokite vaikui melagio etiketės, nes jis gali pradėti stengtis ją
pateisinti. Atsitiktinis melas nedaro jūsų vaiko melagiu. Tai tik netinkamas
elgesys, o ne jo asmenybės dalis.

Vaiko pagražintų pasakojimų nelaikykite melu. Kaip jau minėjau, ikimokyklinukai
dažnai fantazuoja, nes dar neskiria, kas tikra, o kas ne. Be to, tai gali būti
lakios vaizduotės bei kūrybingumo požymis.

Atmintinė tėvams

Jeigu vaiką pagavote meluojant, gražiai jam paaiškinkite, kuo tiesa skiriasi nuo
melo. Pateikite konkrečių pavyzdžių, kad jis lengviau suprastų.
Galite su vaiku iš anksto susitarti, kas jo lauks, jei jis meluos.
Nuolat vaikui kartokite: žinau, jog esi sąžiningas ir teisingas žmogus.
Pagalvokite, ar tikrai praleidžiate pakankamai laiko su savo vaiku. Gal melas
jam – būdas sulaukti jūsų dėmesio?
Analizuokite situaciją, ieškokite melo priežasčių, bet nesutelkite viso dėmesio
į patį faktą, kad vaikas pamelavo.
Nedidelei melagystei nereikėtų teikti pernelyg daug reikšmės, į ją galima
atsakyti juokais. Pavyzdžiui, mama klausia vaiko, ar jis pavalgė, o šis atsako,
kad taip, nors iš tiesų tai netiesa. Šiuo atveju tiktų tokie mamos žodžiai:
„Turbūt šuo viską suėdė, nes labai jau skaniai laižosi“, arba „Greičiausiai
labai nedaug valgei, nes viskas liko šaldytuve“.

Agnietė Laurinaitytė

Psichologė