Gal todėl esame amžinai viskuo nepatenkinti ir nelaimingi? Gal vietoj optimistinio požiūrio į praeitį, dabartį ir ateitį, į bendradarbius, kaimynus, šeimos narius, šiaip visus sutiktus žmones – į viską žvelgiame piktai ir pesimistiškai? Gal ankstyvas mirtis nuo širdies ir kraujagyslių ligų paskatina ne tik didelis kraujospūdis, cholesterolis, rūkymas ir kiti labai paplitę rizikos veiksniai, bet ir mus nuolat lydinčios blogos emocijos ir suraukti veidai darbe, namuose, gatvėje, parduotuvėse, laikraščiuose, televizijos laidose…
Garsios Majo klinikos tinklalapyje pozityvaus mąstymo mokymui skiriamas didelis dėmesys. Rašoma, kad to išmokus, pasikeistų net tik požiūris į pačius save ir aplinkinius, bet ir padidėtų laimingumo koeficientas, pagerėtų sveikata, gyvenimo kokybė ir trukmė. Atsakymas į seną kaip pati Žemė klausimą – ar jūsų stiklinė pustuštė ar beveik pilna – atspindi jūsų optimistinį arba pesimistinį požiūrį į gyvenimą ir save patį (http://www.mayoclinic.org/healthy-living/stress-management/in-depth/positive-thinking/).
Pozityvaus mąstymo technika padeda efektyviai valdyti stresines situacijas keičiant reakcijas į jas. Pasirodo, to galima išmokti. Net jeigu sau atrodote beviltiškas pesimistas.
Tyrimai parodė, kad pozityvus mąstymas pailgina gyvenimą, mažina depresijos tikimybę, distreso lygį, mažina riziką numirti nuo kardiovaskulinių ligų, susirgti peršalimo ligomis, gerina fizinę ir psichologinę būklę, padeda lengviau išgyventi užklupusius sunkumus ir streso periodus.
Nėra vienareikšmio paaiškinimo, kodėl pozityvus mąstymas palankiai veikia sveikatą. Viena teorija aiškina, kad optimistinis požiūris padeda lengviau susidoroti su stresinėmis situacijomis ir išvengti žalingo streso poveikio įvairioms organizmo sistemoms. Be to, manoma, kad optimistai linkę sveikiau gyventi – jie fiziškai aktyvesni, sveikiau maitinasi, mažiau rūko, mažiau vartoja alkoholio.
Kaip įvertinti, ar esate negatyviai ar pozityviai mąstantis žmogus?
Majo klinikos specialistai nurodo 4 negatyvizmo požymius:
1. Filtravimas. Kiekvienoje situacijoje padidinate neigiamus aspektus, tačiau išfiltruojate ir atmetate visus teigiamus.
2. Personalizacija. Jeigu įvyksta kas nors blogo, tuojau kaltinate save.
3. Katastrofizacija. Automatiškai tikitės paties blogiausio.
4. Poliarizacija. Viską matote ir vertinate arba labai blogai, arba labai gerai. Nepastebite tarpinių variantų. Manote, kad viskas turi sektis idealiai, priešingu atveju – visiškas fiasko.
Seniai įrodyta, kad pozityvaus mąstymo galima išmokti. Pateikiami keli patarimai, nuo ko pradėti:
1. Nusistatykite gyvenimo sritis, kuriose norite savo požiūrį pakeisti į optimistiškesnį.
2. Tikrinkite save. Dieną periodiškai stabtelėkite ir įvertinkite savo mintis – ar jos nėra pesimistinės.
3. Būkite atviras humorui. Daugiau šypsokitės ir juokitės, o ypač, kai sunku. Tai sumažina stresą.
4. Stenkitės laikytis sveikos gyvensenos principų. Nuotaiką pagerina reguliarus fizinis aktyvumas. Sveikas maistas neapsunkina kūno ir padeda šviesiai mąstyti. Išmokite valdyti stresą.
5. Apsupkite save pozityviai mąstančiais žmonėmis. Negatyviai mąstantys žmonės gali padidinti streso lygį ir priversti jus suabejoti savo jėgomis.
6. Praktikuokite pozityvias mintis. Jeigu į galvą lenda juodos mintys, jas racionaliai įvertinkite ir stenkitės įžvelgti situacijoje ką nors gero.