Sistemingai atliekami namų darbai – viena pagrindinių vaiko gero mokymosi
sąlygų. Pareigos jausmą, skatinantį vaiką atlikti namų darbus, turi išugdyti
tėvai. Jau pirmokėlis turi išmokti savarankiškai atlikti tai, kas užduota
mokykloje. Mokinukas, negebantis be tėvų pagalbos įveikti užduotis, ir mokykloje
jaučiasi nepajėgus savarankiškai dirbti. Dažnai jis nepasitiki savo galimybėmis,
reikalauja mokytojo dėmesio.
Tad tėveliai turi labai atsakingai nuo pat pirmųjų mokymosi dienų padėti vaikui
įeiti į pažinimo pasaulį, ugdyti pasitikėjimą savo gebėjimais. Tėvai su vaiku
turėtų aptarti tinkamiausią pamokų ruošimui laiką, būti netoli, jei reikalinga
pagalba. Tačiau aiškinimui pakanka keleto minučių – po to vaikas vėl ruošia
užduotis savarankiškai. Jis turi įprasti, kad namų darbus vertins mokytojas,
neatlikus jų – bus nubaustas irgi mokytojo, vertinančio jo darbą ir gebėjimus.
Taigi nuolatinė kontrolė yra svarbus postūmis sistemingai atlikti namų darbus.
Neatlikinėdami užduočių, neįsisavindami teorinės medžiagos, po kurio laiko
vaikai nebepajėgūs atlikti programos keliamų reikalavimų. Bet savo bejėgiškumą
jie slepia po abejingumo, klasės juokdario, ,,didvyrio“, nebijančio
atsikalbinėti prieš mokytoją, kauke. Tokiu elgesiu jie bando išsiskirti iš
bendraklasių. Bet ką jie besakytų tėvams (,,šito dalyko aš nemėgstu“, ,,šitam
mokytojui aš niekad neįtinku“, ,,šiandien aš labai pavargau, tad pamokas ruošiu
vėliau“), tai yra jų pagalbos šauksmas, skelbiantis, kad savarankiškai mokytis
jie jau nepajėgūs.
Tokiu atveju tėveliai turi rimtai pakalbėti su vaiku, išsiaiškinti iškilusią
problemą, įtikinti vaiką, kad jis gabus, kad jo gebėjimų pakanka įveikti
programos kursą. Tėvai turi nurodyti atsilikimo priežastį, dėl kurios atsirado
tiek daug spragų žiniose. Įsitikinę, kad vaikas nori pasivyti klasės draugus,
tėvai gali samdyti repetitorių – tai patikimiausias kelias išmokti tai, kas
praleista.
Lina Dagytė
