Kodėl vienas žmogus pastoviai valgo nesveiką maistą, geria alų, nesportuoja
ir yra plonas kaip siūlelis, o kitas šalia su kalkuliatoriumi skaičiuoja
suvartotas kalorijas, sportuoja tris kartus per savaitę ir yra du kartus
storesnis už pirmąjį kolegą?
Atsakymas paprastas: skirtinga genetika nulemia skirtingą medžiagų apykaitą.
Genetikos pakeisti mes negalime, tačiau kažkiek paspartinti medžiagų apykaitą
įmanoma. Kiekvienais metais rinkoje atsiranda įvairiausių naujų preparatų,
siūlančių stebuklingų šios problemos sprendimo būdų. Deja, dažniausiai tai būna
paprasčiausi vidurius laisvinantys preparatai, o kartais ir dar pavojingesnės
medžiagos. Būdai kaip sveikai pagreitinti medžiagų apykaitą yra natūralūs ir iš
principo visiems žinomi:
1. Pagrindinis būdas pagreitinti savo medžiagų apykaitą yra SPORTAS. Medžiagų
apykaitai įtakos turi raumenų – riebalų santykis kūne. Kai jūs sportuojate,
didėja raumenų masė, o raumenims palaikyti organizmas išnaudoja daugiau kalorijų.
Su amžiumi mažėja raumenų masė kūne, ir nors mitybos įpročiai gali nesikeisti,
vyresni žmonės linkę priaugti svorio.
2. Jūs turite VALGYTI NE PER MAŽAI. Kai organizmas gauna per mažai maistingų
medžiagų, mažėja jo galimybės deginti riebalus, nors jūs ir valgote labai mažai.
Medžiagų apykaita lėtėja, nes organizmas taip prisitaiko prie „bado".
3. VALGYTI DAŽNAI po mažai. Kiekvieną kartą valgydami jūs įjungiate medžiagų
apykaitos variklį, taigi valgykite dažniau. Kartais net ne svarbu ką valgote,
svarbu „kaip" valgote. Svarbu valgyti dažnai po truputį. Didelės porcijos labai
lėtina medžiagų apykaitą.
4. Kartais lėtą medžiagų apykaitą lemia medicininiai veiksniai. Vertėtų
išsitirti skydliaukę. Ypač aktualu Lietuvos gyventojams, pagal BNS informaciją,
kas ketvirto Lietuvos gyventojo skydliaukė pakitusi dėl jodo trūkumo.
5. BALTYMAI ir MAISTINĖS SKAIDULOS. Raumenims (kaip jie įtakoja medžiagų
apykaitą skaitykite pirmame punkte) reikalingi baltymai, nes tai statybinė
ląstelių medžiaga. Maistinių skaidulų neskaido virškinimo fermentai, bet jos
šiek tiek skaidomos storojoje žarnoje. Maistinės skaidulos dėl ilgo virškinimo
proceso įtakoja ne tik stabilią žarnyno veiklą, bet ir labai teigiamai veikia
metabolizmą.
Maistinių skaidulų daugiausiai turi: (g/100 g)
Kviečių sėlenos 44.90
Sėmenys 24.40
Kokosų drožlės 21.10
Aguonos 20.50
Džiovintos figos 18.50
Sėlenų duona 15.50
Sojos 15.30
Džiovinti baravykai 15.00
Pupelės 15.00
Kviečių gemalai 14.00
Džiovinti abrikosai 14.00
Rugiai 13.20
Migdolai 12.90
Džiovinti žirniai 11.60
Džiovinti obuoliai 10.30
Lietuviška duona 10.20
Duona „Rugelis" 10.00
Kviečiai 9.90
Gyvūninės kilmės baltymų daugiausiai (g/100 g):
Liesas varškės sūris 28.50
Šėtos sūris 27.80
Viščiukų krūtinėlės be odos 23.60
Sūris „Nemunas" 21.00
Kiaulienos nugarinė su kaulu 21.00
Jautienos nugarinė, I rūš. 20.60
Jautienos filė, aukšč. rūš. 20.40
Varškės sūris, 13% riebumo 20.10
Sūdyta .Atlanto silkė 20.00
Jautienos mentė, vienarūšė jautiena 19.90
Liesa varškė 19.80
Veršienos nugarinė 19.60
Jautienos kumpis, I rūš. 19.40
Viščiukai 19.40
Kauno saliamis, parūkytas 19.30
Viščiukų sparneliai 19.20
Kiauliena, neriebi 18.90
Varškė, 5% riebumo 18.70
Vištiena 18.70
Varškės sūris, 22% riebumo 18.20
Menkė 17.70
Kalakutiena 17.50
Augalinių baltymų daugiausiai (g/100 g):
Sojos 37.00
Džiovinti baravykai 34.60
Kviečių gemalai 27.50
Žemės riešutai pakepinti 26.50
Žemės riešutai 25.70
Lęšiai 25.40
Sėmenys 23.40
Pupelės 22.80
Saulėgrąžos 22.50
Džiovinti žirniai 22.40
Sezamų sėklos 22.00
Pistacijos 20.50
Migdolai 20.00
Aguonos 19.90
Graikiniai riešutai 18.50
Lazdynų riešutai 17.60
Anakardžių riešutai 15.80
Kviečių sėlenos 15.40
Avižiniai dribsniai 13.80
Kvietiniai miltai 812 12.80
Grikių kruopos 12.60
Kvietiniai miltai 1050 12.30
Kviečiai 11.70
Kvietiniai miltai 1600 11.60