Dažnai skauda galvą, tačiau nuskausminamieji labai retai padeda. Ar tai
gali būti migrenos priepuoliai ir ar gali migrena sirgti paaugliai?
J.S
Jau keleri ypač prasidėjus rudeniui kartojasi migrenos priepuoliai. Kas juos
sukelia ir kaip palengvinti galvos skausmą, nes nuskausminamieji ne visuomet
padeda?
Gintarė M.
Vilniaus Žvėryno klinikos bendrosios praktikos gydytoja Eglė Markovski:
– Tyrimų duomenimis, migrena dažniausiai kamuoja jaunus, 25-34 metų amžiaus, ir
rečiau per keturiasdešimtmetį perkopusius žmones. Dailiosios lyties atstoves ji
vargina bene tris kartus dažniau nei vyrus: moteris migrena dažnai “ant menčių
paguldo” prieš arba per mėnesines.
Nors migreniniai galvos skausmai turi specifinius požymius, kartais migreną vis
dėlto sunku atskirti nuo paprasto galvos maudimo.
Už pastarąjį migreninis skausmas yra daug stipresnis, jis gali sujaukti visus
darbus ir planus, pavyzdžiui, gali tekti net kelioms dienoms atsiprašyti iš
darbo.
Migrenai būdingi: periodiškai užeinantys, pulsuojančio pobūdžio, vienpusiai
galvos skausmų priepuoliai, trunkantys nuo 4 iki 72 valandų.
Beveik 20 proc. visų migrenos atvejų išprovokuoja: padidėjęs žmogaus dirglumas,
nuovargis, apetito netekimas.
Priepuolio metu dažnai pasitaiko ir regos haliucinacijų, pasireiškiančių
kibirkščių, žvaigždučių, zigzagų, įvairių šviesos blyksnių matymu. Paprastai
kiekvieną kartą tam pačiam žmogui migrena pasireiškia vienodai. Migrenos
priepuolių priežastys nėra aiškios.
Spėjama, kad juos lemia galvos kraujagyslių susiaurėjimas, dėl kurio smegenys
blogiau aprūpinamos deguonimi.
Kai kurie specialistai sako, kad šie kraujagyslių pokyčiai gali būti susiję su
natūralios cheminės medžiagos – serotonino – išsiskyrimu į kraują ir smegenis.
Migreninį skausmą gali sukelti ir kraujo apytakos sutrikimai smegenyse. Tyrimais
įrodyta, kad migrenos varginami žmonės beveik tris kartus dažniau nei kiti serga
depresija.
Migrena gali būti ir paveldėta. Ją taip pat gali sukelti hormoninis organizmo
disbalansas, sutrikusi endokrininių liaukų veikla. Migreninius galvos skausmus
provokuoja fizinis ir emocinis stresas, nuovargis, miego trūkumas, alkis, oro
sąlygų pasikeitimas, tam tikri maisto produktai (šokoladas, kakava, fermentinis
sūris), alkoholiniai gėrimai (ypač raudonasis vynas, šampanas), aitrūs kvapai,
triukšmas, menstruacijos, kontracepcinės tabletės.
Migrena nustatoma pagal galvos skausmų pobūdį, pagal tai, kad tiriant nerandama
pakitimų galvos smegenyse. Atsižvelgiama ir į tai, ar migreniniais galvos
skausmais skundžiasi kiti šeimos nariai.
Jei skausmai vargina kasdien ar priepuolis trunka kelias dienas, būtinai reikėtų
kreiptis į gydytoją. Vaistų nuo skausmo reikėtų išgerti pačioje priepuolio
pradžioje, nes jam užsitęsus medikamentai nepadeda. Jei skausmą lydi pykinimas,
vėmimas, patariama išgerti vaistų ir nuo jų.
Daugeliu atvejų migreninį galvos skausmą gali lydėti:
pykinimas,
vėmimas,
šviesos ar garsų baimė.
Norint išvengti migrenos priepuolių reikia:
laikytis darbo poilsio režimo,
valgyti reguliariai ir visavertį maistą,
nevartoti alkoholio,
vengti triukšmingos, prirūkytos aplinkos,
mažiau būti tiesioginiuose saulės spinduliuose.
Parengė Milda Armonaitė