Kartais pabūkime egoistais

Pastaruoju metu knygynų lentynose pasirodo vis daugiau knygų, mokančių
pasakyti “ne”. Paradoksalu, bet, ypač vyresnės kartos atstovai gerai prisimena
šeimoje, darželyje bei mokykloje buvę auklėjami paklusnumo, prisitaikymo ir
priklausomybės dvasia. Vaikystėje gavome išsamius receptus, kaip prisitaikyti
prie visuomenės. Jais buvo siūloma atiduoti dalį savęs ir leisti save užvaldyti
kitiems.

Drįsčiau teigti, kad daugelis mūsų iš gyvenimo tikisi kuo daugiau laimės,
pasitenkinimo ir saviraiškos. Bet…vis dažniau pasitaikantys psichosomatiniai
negalavimai, nepasitenkinimas savo gyvenimu parodė, jog, deja, kartu nebuvome
išmokyti, kaip, reikalui esant, išsivaduoti iš kitų valdžios, kuri mums daro
žalą, kaip išsilaisvinti nuo priklausomybės, kad galėtume siekti maksimalios
saviraiškos.

Čia panagrinėsime vieną iš daugelio būdų, kaip įvaldyti meną gyventi taip, kaip
nori –meną apginti savo erdvę. Kiekvienam žmogui reikalinga erdvė, kurioje jis
galėtų pagal savo poreikius tobulėti. Bet tie, kas įsivaizduoja, jog kiti noriai
gerbs šios erdvės ribas, stipriai klysta. Egzistuoja nuomonių, jog ne alkis ir
meilė yra stipriausios mūsų elgesio varomosios jėgos, bet teritorija. Taigi, ką
mūsų nagrinėjamu aspektu reikštų
“erdvė” arba “teritorija”? Tai būtų mūsų namas, butas, kambarys, rašomasis
stalas, nematerialia prasme – laikas, asmeninė laimė, laisvė ir saviraiška. Anot
žurnalisto
ir knygos “Pats žinau, kas man geriausia” autoriaus Josefo Kiršnerio, tai būtent
ta sritis, kur sprandžiami esminiai mūsų gyvenimo klausimai. Todėl būtina
sąmoningai ginti savo asmenybės erdvę. Nubrėžti ribas, pasirūpinti aptvėrimu ir
iki dantų apsiginklavus budėti, kad niekas neįsiveržtų norėdamas ją užvaldyti!

Nors kiekvienas žmogus turi savo erdvę, jos neginant, ją po truputėlį gali
užvaldyti kiti, sėkmingai į darbą paleisdami savo metodus: užvaldymą,
įsiskverbimą ir suviliojimą.

Užvaldymas yra pats agresyviausias iš visų bandymų įsibrauti į mūsų erdvę, mat
naudoja tokią drastišką priemonę, kaip šantažas: “Jei nepadarysi to, ko iš tavęs
reikalauju, atimsiu iš tavęs tai, ko tau trūksta”. Taip grasina mokytojas
mokiniui, tėvai vaikams, sutuoktinis sutuoktiniui, aukščiau esantis pareigybėse
pavaldiniui – užvaldymas vyksta, naudojantis autoritetu ir turima galia.

Įsiskverbimas – rafinuotesnis šantažo būdas, kada mus nori užvaldyti žmonės,
kurie negali mums rodyti valdžios. Pastarieji pradžioj mums tarsi siūlo pagalbą:
rūpinasi, aukojasi arba bent jau sudaro tokį įspūdį, kol galų gale tampa
nepakeičiamais. Įgydami mūsų pasitikėjimą ir užmigdydami pasiruošimą gintis bei
perimdami iš mūsų kuo didesnę atsakomybės dalį, įklampina mus į priklausomybę.
Kai pagaliau pastebime, jog ne patys priimame sprendimus, dažniausiai būname jau
per daug įklimpę ir nebeturime jėgų atsitiesti. Galima ir kita įsiskverbimo
taktika – kažkas skelbiasi trokštantis pagalbos ir apeliuoja į mūsų užuojautą,
artimo meilę bei kilniaširdiškumą. Pradžioje noriai imamės geradario vaidmens,
žingsnis po žingsnio pakliūdami į priklausomybę. Kai vieną dieną tokie santykiai
ima mus varginti, nebegalime iš jų ištrūkti, bijodami įgyti beširdžio egoisto
reputaciją.

Suviliojimas pirmiausia nukreiptas į mūsų prestižo poreikius ir pasiryžimą
nesibaigiančioms lenktynėms. Mums siūloma tai, dėl ko kiti mumis žavėtųsi,
pripažintų, pavydėtų, mainais už tai gaunant daugybę mūsų įsipareigojimų. Tokiu
būdu vilionėmis užimama mūsų erdvė, mūsų poreikiai reguliojami pagal kitų žmonių
norus, taigi mūsų norai ir tikslai vis labiau išsitrina.

Taigi kiekvienas mūsų susiduriame su apsisprendimu, ar pirmaiusia perleisti
kitiems kurti savo gyvenimą, ar pačiam susikurti erdvę. Ši erdvė –
savirealizacijos, atsakomybės už save ir galbūt didžiausios savo asmeninės
laisvės pagrindas.Kaip teigia Josefas Kiršneris, “kas pasirenka gyventi turint
savo erdvę, privalo žinoti, kad taip jis atsiduria įtampos lauke tarp puolimo ir
gynybos.Kadangi tik tokiame įtampos lauke galima savirealizacija, nereikia jo
vengti”. Tik sąmoningas principas, nustatantis kriterijus, atitinkančius savo
gyvenimo įsivaizdavimą, gali padėti atpažinti, kas mums naudinga ir kas žalinga,
gali padėti filtruoti visas išorines įtakas ir užpuolimus.

Dvi svarbiausios sąlygos, norint sėkmingai ginti savo erdvę yra:

1. Pasiryžimas gintis. Tikslui, kurį norite pasiekti, turite atiduoti ne dalį,
bet visas savo jėgas ir širdį.
2. Pasiryžimas atsisakyti. Dėl to, ką norite pasiekti, bent jau iš pradžių
reikia atsisakyti to, kas neveda prie tikslo.

Du pavojingi rifai, kurių neverta išleisti iš akių:

Kuo labiau esate pasiryžę kam nors nusileisti, tuo daugiau ateityje iš jūsų bus
reikalaujama, mat jūsų nuolaidumas bus vertinamas kaip silpnybė. Jūs būsite taip
ilgai išnaudojami, kol iš jūsų nebebus ko ištraukti, o tada tapsite daugiau ar
mažiau neįdomūs.

Kuo daugiau jūsų teritorijos yra užėmęs kitas, tuo sunkiau bus jums ją
susigrąžinti. Todėl net užplūdus karštos meilės jausmams, kai abu mylimieji
tarsi sutaria be apribojimų užimti vienas kito erdvę, reikia turėti omeny, kad
kasdienybei atvėsinus jausmus ir prablaivinus galvą, partneriams pabus ir
natūralus didesnės nepriklausomybės bei saviraiškos poreikis.

Trys svarbiausios priemonės savo erdvei ginti:

1. Pademonstruokite, kad esate pasirengęs gynybai. Nesvarbu, ar “užpuolikas”
sąmoningai ar nesąmoningai ateina jūsų išnaudoti, sustabdykite jį prie savo
erdvės ribų, pareikšdami, kad pats priimate sprendimus, nes tiksliai žinote, ko
norite. Pirmiausia, neleiskite jūsų skubinti. Pasiūlymą patikrinkite pagal tai,
ar tolimoje perspektyvoje jis vis dar turės jums pranašumų, kurie akivaizdūs
dabar. Jei jūsų prašoma pagalbos, galite pažadėti ją, bet tiksliai nubrėžiant
ribas iki kokio taško, kad neiškiltų neaiškumų ir nebūtų nusivylimų. Taip
apsisaugosite nuo tolesnio išnaudojimo. Taip pat nubrėšite ribą, padedančią
apsisaugoti nuo sunkumų, kurių galite patirti jausdami kaltę ar nuolaidžiaudami.
Aiškiai parodykite, kur jūmyse baigiasi “geras žmogus”, kurį galima būtų
užvaldyti apeliuojant į jo jausmus.

Jei jums bando užkrauti atsakomybę, kuri jums nėra maloni, iš anksto
paaiškinkite, kiek daug ir kokiomis sąlygomis esate pasiruošę ją priimti.

2. Nubrėžkite sąlygas, kokiomis esatę pasirengęs eiti į kompromisą. Leiskite
suprasti,kad jums galima pateikti tik tokį pasiūlymą, kuris būtų naudingas ir
jums, kad jus paklusnų nepavyks padaryti nei pamaloninimais, nei grasinimais.

3. Geriau ko nors atsisakykite, kol kiti neprimetė jums savo valios. Jei kas
nors jus bando priversti daryti tai, kas jums atrodo nenaudinga, ir taip
apeliuoja į jūsų garbę, sąžiningumą ar taktiškumą, neturėtumėte bijoti prarasti
jo akyse garbingo, sąžiningo ir taktiško žmogaus įvaizdžio – atsisakykit
trumpalaikio pranašumo, kad užsitikrintume ilgalaikę naudą.

Nepamirškime, kad kiekvienas žmogus, su kuriuo esame artimiau susiję, ar tai
būtų vadovas, sutuoktinis, vaikai ar draugai, mus sąmoningai ar nesąmoningai
tikrins, kiek esame pasirengę dėl jo padaryti ir užleisti savo erdvės. Tad
būkime budrūs!

Daiva Elit