Mama neretai išgirsta gydytojo klausimą: „Kaip vaikelis tuštinasi?“ Mat
pagal išmatas galima spręsti apie vaikelio sveikatos būklę ir net diagnozuoti
ligas.
Konsultuoja pediatrė Virginija Lukšienė
Pirmasis sauskelnių „turtas“
Kol vaikelis gyvena mamos pilvelyje ir maitinasi vaisiaus vandenimis, žarnytėse
užsistovėjęs mekonijus turi daug tulžies, todėl būna tamsiai žalias. Vien mamos
pienuku maitinamo naujagimio žarnynas nuo mekonijaus išsivalo per kelias dienas
ar savaitę ir išmatų spalva tampa įprasta, t. y. gelsva.
Jei mišinuku matinamam vaikučiui maistelis nelabai tinka, išmatos gali būti
žalsvos. Ir juo rečiau mažiukas tuštinasi, juo kakutis žalesnis, nes ilgiau
slenka žarnynu. Jei mišinukas turi geležies, vaikutis gauna vitaminų su šiuo
mikroelementu ar yra maitinamas košyte su žirniais, išmatos taip pat būna
žalsvos. Be to, kai kurių vaikučių išmatos nuo geležies gali tapti kietesnės
arba laisvesnės.
Bifidobakterijos ir bakteroidai
Net apie 60–90 proc. žarnyno bakterijų yra gerosios pieno rūgšties bakterijos,
arba bifidobakterijos. Tiek jų išlieka maždaug, kol vaikui sukanka treji. Šių
bakterijų gamybą skatina mamos pienukas, tad siekiant apsaugoti nuo užkrečiamųjų
žarnyno ligų vaikutį rekomenduojama kuo ilgiau žindyti.
Mišinuku maitinamo kūdikio žarnyne vyrauja ne bifidobakterijos, o bakteroidai,
E. coli bakterijos, tad vaikelio išmatos būna panašios į suaugusio žmogaus.
Nuo gerųjų ir „blogųjų“ žarnyno bakterijų santykio labai priklauso vaikelio
išmatų spalva ir sudėtis. Kai šis santykis tinkamas, geriau dirba žarnynas, būna
stipresnis imunitetas, aplenkia vėžinės ligos. Tačiau jei kūdikiui per anksti
pradedama duoti papildomų produktų, žarnyne gali pritrūkti gerųjų
bifidobakterijų, prasideda puvimo procesas. Tada veiklesnės tampa „blogosios“
bakterijos. Išmatos gali putoti, pakeisti įprastą spalvą ir konsistenciją,
skleisti nebūdingą kvapą. Tai pastebėjusi mama turėtų kreiptis į gydytoją, nes
šie požymiai gali rodyti disbiozę (tam tikrų mikroorganizmų stoką) ar žarnyno
ligos pradžią. Gerųjų ir „blogųjų“ bakterijų pusiausvyrą padeda sugrąžinti
papildai su probiotikais (gyvaisiais mikroorganizmais). Tačiau kitoks išmatų ir
dujų kvapas gali atsirasti ir tada, kai vaikutis gauna daug baltymų turinčio
maisto.
Gleivės ir kraujas gali rodyti ligą
Gleivės gali rodyti žarnyno uždegimą, alergiją tam tikriems maisto produktams.
Gleivių gali atsirasti, jei mama vaikeliui duoda skanauti produktų, neleistinų
pagal amžių.
Kraujas išmatose taip pat nėra gerai. Šviesaus kraujo gali atsirasti, kai
vaikučiui tuštinantis įtrūksta išangė. Kad daugiau taip nenutiktų, mama turėtų
stengtis, kad vaikelio viduriukai neužkietėtų ir jis reguliariai tuštintųsi.
Pagelbėti gali homeopatinės žvakutės su ramunėlėmis. Žvakutės sutepa išangę ir
pagerina kūdikio savijautą. Jei vaiko išmatose yra tamsus kraujo, kraujingų „gyslelių“,
reikia pranesti gydytojui, nes tai gali būti ligos (žarnyno uždegimo, alergijos
ar kt.) požymis.
Maisto gabaliukai… sauskelnėse
Nesuvirškintų maisto gabaliukų išmatose atsiranda, kai mama per anksti duoda
kūdikiui kokio nors produkto. Iki 6 mėn. vaikelis gauna mamos pienuko ar
mišinuko – ir daugiau nieko nereikia. Anksčiau papildomo maisto galima pasiūlyti
tik patarus gydytojui. Maisto gabaliukų sauskelnėse galima aptikti ir dėl tam
tikrų fermentų stokos. Gydytojas vaikučiui gali paskirti tyrimus ir gydymą kasos
fermentais.
Laisvi…
Pirmus mėnesius žindomas kūdikis gali tuštintis net ir kiekvienąkart pažindytas.
Išmatos turi būti skystokos, kad vaikučiui nereikėtų didelių pastangų
tuštinantis, be gleivių ar kitų priemaišų, geltonos spalvos. Kūdikis gali
tuštintis ir rečiau, nes mamos pienas labai gerai įsisavinamas. Jei mažylis
gerai jaučiasi, mama neturėtų nerimauti. Šiek tiek kitaip gali būti mišinuku
maitinamam vaikeliui. Gerai, kai sauskelnės būna pilnos 1–2 kartus per parą (jei
tik kas antrą, trečią parą, kūdikiui gali pūsti pilvuką, sunku tuštintis).
Jei mažiukas visada tuštinasi dažnokai ir skystokai, mamai gali būti sunku
pastebėti viduriavimo pradžią. Pirmas požymis: tirštoji išmatų dalis atsiskiria
nuo skystosios. Viduriuojant iš organizmo pasišalina daug skysčio ir mineralinių
druskų (natrio, kalio, magnio, chloro), tad vaikutį reikia kuo dažniau žindyti,
šaukšteliu girdyti elektrolitų mišinuku, pirktu vaistinėje, ir pasitarti su
gydytoju. Jis gali patarti vaikučiui duoti probiotikų. Jei vaikutis ne tik
viduriuoja, bet ir vemia, tampa vangus arba labai neramus, būtina kviesti
greitąją medicinos pagalbą.
…ir kieti
Jei kūdikis tuštinasi rečiau nei kas penkias paras arba kasdien, bet sunkiai,
kietais gumuliukais, tuštindamasis verkia, galima manyti, kad užkietėję
viduriukai. Jei žindomo vaikučio viduriukai kieti, reikia duoti gerti nesaldinto
vandenuko, o mama gali suvalgyti džiovintų slyvų arba atsigerti jų kompoto,
sulčių. Vyresniam nei 4 mėn. kūdikėliui galima šaukšteliu sugirdyti šiek tiek
obuolių sulčių, o sulaukusiam 6,5 mėn. sumaitinti obuolių tyrelės, duoti
mineralinio vandenuko be angliarūgštės, ryžių košelę pakeisti avižinių dribsnių
košele ir įpilti šiek tiek daugiau aliejuko. O į daržovių košę dėti daugiau
morkų. Negaluojančiam vaikučiui reikia dažniau nei įprastai atlikti mankštelę,
sukamaisiais judesiais laikrodžio rodyklės kryptimi pamasažuoti pilvuką. Jei tai
negelbsti, reikia vaistukų. Jei viduriukai užkietėjo metų sulaukusiam ir
vyresniam vaikui, jau geriančiam karvės pienuko, gali būti, kad organizme
nepakankamai gerai suskaidomas piene esantis cukrus. Pasitarkite su gydytoju, ar
nereikėtų karvės pieno keisti adaptuotu mišinuku. Kartais viduriukai tampa
kietesni, kai vaikelis karščiuoja. Jį patartina dažniau pagirdyti mamos pienuku
ar mišinuku, duoti vandenuko.
Dantukai ir viduriukai
Dygstant dantukams kūdikis neretai suviduriuoja. Pirmieji perliukai kalasi tada,
kai vaikas jau daug judresnis, domisi aplinka ir nori „išbandyti“ viską, ką
pasiekia: savo kojinaites, kumštukus, žaisliukus. Taip į burnytę ir žarnyną
patenka bakterijų. Pasikeičia žarnyno mikroorganizmų sudėtis, išmatos gali tapti
skystesnės. Kūdikis gali skysčiau tuštintis, nes „sudaiginti“ dantukus
organizmui reikia daugiau pastangų. Todėl šiek tiek apsilpsta apsauginė jo
sistema (imunitetas) ir neįstengia tinkamai pasipriešinti „blogosioms“
bakterijoms, kurios gali sukelti viduriavimą. Be to, vaikučiui skauda, peršti
dantenas. Nemalonūs pojūčiai sukelia stresą, tad gali paviduriuoti ir dėl šios
priežasties.
Kreipkitės į gydytoją:
– jei naujagimis ar kūdikis daugiau nei tris dienas nesituština, yra irzlus,
neramus, stena, negeria pienuko, o atsigėręs atpila. Gydytojas patikrins, ar
nesusiaurėjusi išangė, pačiupinės pilvuką, kad sužinotų, ar neatsirado išpūstų
kilpų dėl išmatų ir oro sankaupų;
– jei vaikučio išmatose pastebėjote kraujo, gleivių;
– jei mažiukas viduriuoja, karščiuoja (temperatūra aukštesnė nei 38°C), jam
pučia, skauda pilvuką, išangę.
Spalvų paletė
Tamsi žalia. Jei tokia yra naujagimio išmatų spalva, tai mekonijus. Nerimauti
neverta.
Žalsva. Gali būti, kad žarnyne stinga gerųjų bifidobakterijų, prasidėjo puvimo
procesas. Pasitarkite su gydytoju.
Oranžinė. Oranžinės spalvos išmatos paprastai būna skystokos, tad galima įtarti,
kad kūdikio organizme yra stafilokokas. Reikia išmatų pasėlio tyrimo.
Šviesiai raudona. Šviesaus kraujo išmatose gali būti dėl tuštinantis įtrūkusios
išangės.
Tamsiai raudona. Tamsaus kraujo priemaišų ir kraujingų „gyslelių“ gali atsirasti,
kai vaikelis serga alergija ar žarnyno uždegimu. Kreipkitės į gydytoją.
CITATA: „Jei kūdikiui per anksti pradedama duoti papildomų produktų,
žarnyne gali pritrūkti gerųjų bakterijų, prasideda puvimo procesas.“
„Gerai, kai sauskelnės būna pilnos 1–2 kartus per parą.“