Vilnietei Aušrai Ražanskienei (45) ne taip lengva iki smulkmenų prisiminti dvidešimties metų senumo įvykius. Tačiau mažametės dukros, kosinčios dusinančiu kokliušo kosuliu, ji niekada nepamirš. Tik laiku suteikta medikų pagalba skiepo nuo ūmios virusinės ligos išvakarėse susirgusiai mergaitei leido greitai pasveikti.
Į dailią jauną merginą išaugusi dvidešimtmetė Vilniaus universiteto studentė Laura Ražanskytė tik iš tėvų pasakojimo žino, kad kūdikystėje persirgo šia, kartais net mirtimi pasibaigiančia ūmia liga.
“Emocijos priblėsusios, bet tas nenumaldomas, kvėpavimą užimantis naujagimio kosulys… Niekada jo nepamiršiu. Dukrai buvo be savaitės trys mėnesiai. Likusi savaitė iki privalomo kūdikių skiepo nuo kokliušo”, – dvidešimties metų senumo įvykius prisiminė reklamos projektų vadove dirbanti Aušra Ražanskienė.
Jos smulkutė, penkis kilogramus svėrusi dukrelė staiga ėmė kosėti dusinančiu kosuliu, mergytę dusulys kankino vos ne iki vėmimo.
“Man tuomet buvo 25-eri. Atrodžiau sau labai brandi mama, bet abu su vyru labai išsigandome. Juk ji buvo labai mažytė, bejėgė, mūsų vienintelė”, – prisiminė A.Ražanskienė.
Susirūpinusi dėl dukters sveikatos, vilnietė skubiai išsiruošė į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas.
“Paguldė į palatą. Pasakė – jei vaikelis dus, uždėsime deguonies kaukę. Nieko medikai nekomentavo, nei kur, nei kaip dukra galėjo “pasigauti” šią ūmią ligą. Ir patiems buvo keista – kur galėjo apsikrėsti? Juk tokio amžiaus kūdikiai – “rankinukai”, kurie visad su tavimi”, – sakė A.Ražanskienė.
Ligoninėje su mažąja motina praleido neilgai – 3-4 dienas.
“Laura pakankamai greitai pasveiko. Ir vis dėlto, dar ilgai mokykloje kosėjo dusinančiu kokliušo kosuliu. Iki pat paauglystės. Tik neseniai iš to išaugo. Beje, įdomus faktas, kai medikai pamato Lauros ligos istorijos kortelę – negali patikėti: joje daugiau nė vienos ligos įrašo nėra, tik skiepai ir pažymos į mokyklą”, – šyptelėjo A.Ražanskienė.
Specialisto komentaras
Vilniaus universiteto Pediatrijos centro vadovas profesorius Vytautas Usonis:
– Kokliušas – tai ūmi liga, kuriai būdingi sunkūs kosulio priepuoliai.
Kūdikį varginantis, jam kvėpavimą užimantis kosulys peiliu veria tėvų širdis. Tačiau mažylį slaugantys suaugusieji dažnai nė nesusimąsto, kad jie patys galėjo tapti vaiką kamuojančios klastingos ligos – kokliušo – priežastimi.
Kokliušo bakterijas platina juo sergantis žmogus. Tyrimais nustatyta, kad net 75 proc. kūdikių šia liga užsikrečia nuo šeimos narių, 40 proc. mažylių kokliušu užkrečia jų mamos.
Ilgai vyravusi nuostata, kad kokliušas – vaikų liga, nėra teisinga. Šia infekcija serga ir paaugliai, ir suaugusieji. Vaikystėje paskiepijus nuo kokliušo, ilgainiui atsparumas šiai ligai prarandamas, o ja susirgę suaugusieji užkrečia naujagimius.
Kūdikiai iki šešių mėnesių labai lengvai užsikrečia kokliušu, nes neturi jam imuniteto. Ligai neatspariems mažyliams ši infekcija sukelia įvairių komplikacijų: plaučių uždegimą, smegenų pakenkimą, o kartais gali tapti net mirties priežastimi.
Geriausias būdas apsaugoti naujagimius nuo kokliušo pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais – užtikrinti, kad jų aplinkoje nebūtų kokliušu sergančių žmonių. Išvengti šios infekcijos padeda ir vakcina, kuria gali būti skiepijami ne tik vaikai, bet ir paaugliai bei suaugusieji.
Pasiskiepyti vakcina nuo kokliušo rekomenduojama suaugusiems, planuojantiems turėti vaikų, gimdyvėms po gimdymo, nėščiosios artimiesiems. Tokiu skiepijimu stengiamasi apsaugoti naujagimius ir pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikius, kuriems kokliušas gali būti mirtinas.
Naujagimius kokliušu užkrečiantys vyresnieji šeimos nariai dažnai nė neįtaria esantys šios infekcijos nešiotojai, nes kokliušą nustatyti galima tik atlikus specifinius laboratorinius tyrimus, o pirmieji ligos simptomai – karščiavimas, nestiprus kosulys – labai panašūs į peršalimo. Tad dažniausiai ligoniai nuo jo ir gydomi, neskiriama papildomų tyrimų.
Pastaruoju metu Lietuvoje kas keleri metai fiksuojamas sergamumo kokliušu padažnėjimas. Paskutinis jo protrūkis, sukėlęs ant kojų šalies medikus, nustatytas 2009 metais. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2008 metais pasaulyje užfiksuota 16 milijonų kokliušo atvejų.
Tarp kitko:
Pirmuoju rašytiniu kokliušo paminėjimu laikomas prancūzų gydytojo Guillame’o Baillou 1578 m. Paryžiuje kilusios epidemijos aprašymas. Per penkiolika metų trukusią epidemiją Skandinavijoje XVIII amžiaus antrojoje pusėje nuo kokliušo mirė apie 45000 vaikų. 1858-1865 metų epidemija Anglijoje nusinešė apie 120000 vaikų gyvybių.
Praėjusio amžiaus pabaigoje, sumažėjus kokliušo vakcinos skiepijimo apimtims, Japonijoje ir Anglijoje labai padaugėjo sergančiųjų kokliušu ir mirčių nuo šios ligos.
Kokliušas itin pavojingas naujagimiams ir pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikiams. Suaugusieji, sergantys nediagnozuotu kokliušu gali užkrėsti kūdikius ir naujagimius, kuriems kokliušas gali būti labai sunkus ir net mirtinas.
Lietuvoje jau turime suaugusiems skirtos kokliušo komponentą turinčios vakcinos.
Kokliušas – tai ūmi liga, kuriai būdingi sunkūs kosulio priepuoliai. „>Kosulys
Testas – vaikų peršalimo ligos